Parduodamas sklypas Birštone 8 araiBuhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaŠeima

Šeima – priešas ar draugas

07/06/2013

Taip pat skaitykite

Teisininkų konsultacijos santuokos nutraukimo klausimais Vaikų savarankiškumo ugdymas prasideda vonioje Kai bijo vaikai Ar teisingai elgiamės padėdami vaikams susirasti darbą?

Verslininkas, siekiantis užsibrėžtos sėkmės, lekiantis nuo vieno tikslo prie kito, dažnai būna pasmerktas vienatvei. Tokio būdo žmogus paprastai už viską jaučia atsakomybę, būna užvaldytas idėjos ir taip  įtrauktas į lenktyniavimo procesą. Nors visuomeninėje veikloje jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje, tačiau iš esmės tai vienišius, kuriam svarbu viską valdyti ir kontroliuoti. Būtent dėl šios priežasties jis vengia bet kokių artimesnių santykių ir visko, kas gali jį trikdyti.  To negalima pavadinti uždarumu ar žmonių vengimu, tai greičiau vidinė vienatvė dėl to, kad tose nesibaigiančiose (ne)sėkmės lenktynėse jis jaučiasi visa ko šerdis.

Klausiate, kas laukia tų artimųjų, kurie „bėga“ šalia? Sėkmės siekiantis žmogus nėra priklausomas, tačiau jis mėgsta prisirišti kitus neprisirišdamas savęs. Toks žmogus neatranda laiko ir jėgų užsiėmimams, kurie atitrauktų jį nuo tikslingos veiklos, tad ir visas asmeninis laikas, neskirtas darbui jam atrodo neįdomus ir bergždžias laiko leidimas. Šalia tokio asmens geriausiai dera antroji pusė, gebanti suderinti laiką, interesus ir priimti bendrus judviejų tikslus, nes „bėgantysis“ šalia turi gyventi už du ir valdyti svarbią gyvenimo dalį bei geriau už jį patį žinoti, ko jam reikia.

Priklausomybės baimė

Ar kada pamąstėte, kodėl tikslo siekiantys žmonės dažniausiai bijo tapti priklausomi nuo aplinkos? Kaip tokių žmonių gyvenimo patirtis rodo, asmenys, kuriuos jie mylėjo vaikystėje ir nuo kurių jie tada buvo priklausomi nesugebėjo duoti jiems taip reikiamos meilės, tad atsirado natūrali „blogos“ priklausomybės baimė, verčianti  likusį  gyvenimą siekti nepriklausomybės ir pinigų, nes būtent juos laiko tinkamiausia nepriklausomybės priemone. Kaip teigia psichologijos profesorė Marina Melija: „gyvenime dažnai būna, kad žmonės, nebijantys priklausomybės nuo kitų, dažniausiai gauna pasitenkinimo jausmą – meilę, o tie, kurie tos priklausomybės bijo, dažniausiai gauna neigiamąją pusę- tampa išnaudojami‘.

Saugumo zona

Dažniausiai fizinį saugumą sudaro daugelis sluoksnių, tačiau svarbiausia saugumo riba yra šeima. Juk daugelis stiprių, veržlių verslininkų, kurdami šeimas fantazuoja apie žydintį sodelį aplink mylimus namus, deja, bet gyvenime tokioms svajonėms dažnai nelemta išsipildyti. Atsitinka taip, kad labai greitai artimumo ir pasitikėjimo jausmas išnyksta ir žmogus vėl pasijunta vienišas bei išnaudojamas. Tokiu atveju verslininko žmona skundžiasi vienišumu ir dėmesio stoka, vaikai tampa nedėkingi ir užmezgę pavojingų ryšių su jų aplinkos žmonėmis nutolsta nuo tėvų. Tuomet vyras jaučiasi patekęs į spąstus ir jaučia gresiantį pavojų.

Kai verslininkas vyras suvokia negalėdamas išlaikyti artimo žmogaus, tada užnugaris virsta fronto linija. Juk dažnai tokių žmonių gyvenimo draugėmis tampa gana aktyvios ir savarankiškos moterys, kurioms nuolat reikia bendrauti ir kurios nuolat peržengia vyrui svarbią saugumo ribą. Tada susimąstoma, kaip išsaugoti artumą ir pasitikėjimą leidžiant moteriai būti nepriklausomai, kaip sukurti tokius santykius, kad žmona galėtų būti atrama ir pagalbininkė. 

Būna atvejų, kai kurdamas šeimą vadovas minimaliai galvoja apie šeimyninį artumą, nors šeimos sukūrimas ir reiškia žmogaus įsileidimą į savo asmeninę erdvę. Kai kuriems jų žmona sąlyginai reikalinga dėl nusistovėjusio požiūrio: graži, veikli gyvenimo pakeleivė yra būtinybė bei pagrindinis apsisaugojimas nuo piktų liežuvių. Juk tokia antroji pusė gali būti puikus atsakymas į aplinkinių klausimus apie finansinį visavertiškumą, seksualinę orientaciją, socialinę sėkmę. Tie, kurie surizikuoja  atrasti laimę šeimyniniame gyvenime ir kuriems pavyksta – šeima tampa patikima atrama bei įkvėpimo šaltiniu, kam ne – šeimyninis gyvenimas pasidaro pavojingais spąstais. Tada iškyla klausimas – ar verta rizikuoti? Daugelio jaunųjų verslininkų nuomone, asmeninį gyvenimą galima atidėti vėlesniam laikui ar tiesiog likti viengungiais, juk tas džentelmeno rinkinys: verslas, šeima, vaikai apksritai nėra privalomas, o dauguma žmonių ir neturėdami šeimos jaučiasi laimingi bei atsiskleidę.

Darbas vietoj šeimos?

Žmonės, kurie kasdien susiduria su įvairių, netgi ekstremalių problemų sprendimu turi gebėti atlaikyti nepastovią tikrovę. Vyrui verslininkui dažnai tenka laisvalaikį derinti su darbu, spręsti  neplanuotus reikalus, kurie nevisuomet sutampa su ramiu ir ritmingu šeimos gyvenimu. Vyrui taip besąlygiškai įsitraukus į darbą, žmona dažnai pasijunta gyvenanti vyro nuošalėje. 

Svarbiausia - pinigai?

Problemas, kylančias kiekvienoje šeimoje lemia ne situacijos, o jose atsidūrusių žmonių psichologija. Net ir į identišką žmonos pasirinkimą darbo klausimais kiekvienas vyras reaguoja skirtingai. Vieniems vyrams norisi protingo ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl moteriai reikia rinktis darbą ir visą dieną nebūti namuose, o kitiems nėra suvokiama, kaip moteris gali būti tik namų šeimininke. Vyrauja nuomonė, kad vyrai nevertina namų šeiminkės darbo, o moterys, dingus ryšiui su vyru dažnai pasijunta vienišos, užmirštos ir skundžiasi jų išsipirkinėjimu pinigais. Tad tokiu momentu svarbiausia subtilesni abipusiai dalykai, o ne išorinis pasirinkimo „vaizdas“ – namai ar darbas.

Dideli vyro uždirbami pinigai dažnai sugundo moterį atsiduoti jo globai ar netgi skirti jam „tėvelio“ vaidmenį, o jei žmona už vyro pinigus įkuria firmą, dažnai nebesugeba savarankiškai jos valdyti atsikratant paprasčiausių namų rūpesčių ir tuomet vyrui tenka įsikišti sprendžiant buitinius nesklandumus. Marinos Melijos teigimu: „tokios moterys dažnai parduoda save kaip kokį daiktą mainais už jos, kaip suaugusio žmogaus, problemų sprendimą ir natūralu, kad tokiu momentu neranda paskatos džiaugtis gyvenimu“.

Pasitaiko atvejų, kuomet moterys, užuot palaikiusios vyrų gyvenimo būdą ir besidžiaugusios jo sėkme- su jais lenktyniauja. Žinoma, būna moterų, kurioms būdingas aukštas kūrybinis potencialas ir vyrui prilygstants veiklumas. Tokios žmonos jiems vienareikšmingai patampa įdomesnės ir tampa  žmogumi, į kurį galima kreiptis ne tik patarimo, bet ir paramos.

Nereikalingumo jausmas

Įprastoje šeimoje vyras ir moteris beveik vienu metu praeina visus gyvenimo ciklus bei susiduria su apribojimais artėjant gyvenimo pabaigai. Tuo metu vyrų verslininkų galimybės laikui bėgant didėja: jie jaučiasi įdomūs jaunesnėms moterims, jų aktyvumas ir norai dažnai dera su jaunų moterų troškimais. Iš tiesų, vyrai labiau veikiami „amžinosios jaunystės pagundos“ jausmo, o žmonos, užauginusios vaikus ir neturėdamos profesijos ir galimybės aktyviai gyventi, atsiduria savotiškame vakuume. Jas gali apimti panikos jausmas dėl savotiško jų pakeitimo į naujesnį ir gražesnį „aksesuarą“. Žinoma, tai subjektyvi ir gąsdinanti būsena, tačiau išeitis priklauso nuo pačios moters ir jos galimybių bei noro keistis.

Žmona – varžovė, kalinė ar draugė?

Šeimyninę laimę kiekvienas įsivaizduoja savaip, tačiau neginčijamas faktas, jog šeimos gerovė itin priklauso nuo to, kokį vaidmenį mes skiriame savo antrajai pusei. Žinoma, tokių vaidmenų gali  būti ir labai daug, tačiau mes išskirsime tik keletą jų.

Varžovė. Kurdami šeimą svajojame apie meilę, šilumą, jaukumą ir artimą žmogų, kuris būtų ištikimas „ir varge, ir džiaugsme“. Sakoma, jog su mylimu žmogumi ir palapinėje - rojus, o jei jis turi autoritetą, pripažintą padėtį visuomenėje ir dar yra apsirūpinęs finansiškai, toks žmogus vistik nori būti mylimas pats, o ne dėl savo nuopelnų. Bet kartais patys natūraliausi žmonių troškimai tarsi apvirsta aukštyn kojomis ir juos užvaldo rūpesčiai, būgštavimai ir baimė būti išnaudotam. Atsiradęs slaptas noras demaskuoti artimą žmogų, pamažu draugą paverčia priešu. Ne paslaptis, kad tuomet atsiranda nepasitikėjimas, informacijos slėpimas, noras keršyti, lenktyniavimas, pavydas.

Kalinė. Kartais vyras, skatinamas gerų norų ir siekdamas apsaugoti širdies draugę nuo agresyvios aplinkos, pats to nenorėdamas uždaro ją į auksinį narvelį, atimdamas teisę į jos paties gyvenimą ir individualybę. Kai kurių žmonių begalinis noras viską valdyti antrąsias puses paverčia jų kalinėmis, o auksinių narvelių „šeimininkai“ lieka nesupratę kodėl sukūrus visas sąlygas vistik jos nepatenkintos.

Jei toks kalinys yra silpnas žmogus, ilgainiui jis sunyks ir taps nebeįdomus. O kas nutiks, jei jis stiprus? Kai kurie tokių kalinių pasistengs ištrūkti, kartais net pasiėmę dalį kapitalo, o jei toks pabėgimas nepavyks, mėginęs pasprukti žmogus greičiausiai taps priešu ir gyvens pagal sugriežtintą režimą. O kai kurie priešingai – nenorės taikstytis su tokia padėtimi ir patys bandys kontroliuoti kalėjimo sargą sekdami kiekvieną jo žingsnį. Tikėtina, jog tada šeimoje pradės nykti narių artumas ir abipusis pasitikėjimas, antroji pusė pasijus vieniša, skųsis dėmesio stoka, o vaikai tols gyvendami nuo tėvų nepriklausomą gyvenimą.

Draugė. Tai įmanoma tik tuomet, kai mes su savo artimaisiais elgiamės kaip su lygiateisiais partneriais, kurie suinteresuoti sėkme, kaip bendru šeimos laimėjimu. Norint išsaugoti artumą ir suprasti antrosios pusės siunčiamus signalus, reikia užmegzti abipusį ryšį, būti lygiu ir priimti žmogų su visais asmeniniais interesais, svajonėmis bei teise į vidinį gyvenimą, laisvę ir priklausomybę. Tik pasitikint savo jausmais ir nuojauta galima sukurti tai, apie ką svajojame nuo pat vaikystės – tikrą šeimą. Ir svarbiausia būti pasirengusiam santykius kurti taip, kad šeima taptų patikimu užnugariu, o ne antruoju frontu.

Linkime Jums atrasti sėkmės receptą, kuriame du svarbiausi ingredientai – darni šeima ir sėkmingas verslas –idealiai derėtų.