Muzikantai

PradžiaŠeima

Ar sekso atsisakymas gali suteikti tiek pat džiaugsmo?

30/08/2013

Taip pat skaitykite

Ar vaikai padaro mus laimingus? Vaikai − kodėl jie tokie skirtingi? Kodėl vaikams būtina žaisti? Kodėl vieniems viskas, o kitiems nieko

Vis dažniau televizijos ekrane, žurnalų straipsniuose ar knygų viršeliuose prabilstama apie seksą. Prireikė ne vienos dešimties metų, kol apie tai šnekėti tapo leistina, normalu ir gal netgi įdomu?

Tai ne tik natūralių poreikių tenkinimas, bet ir tikriausiai pats artimiausias ryšys su partneriu, kokį tik galite kada pajausti. Tą akimirką, kai kūnai susilieja ir nelieka net plonyčio rūbų sluoksnio, skiriančių du mylimus žmones, pranyksta bet kokios egzistavusios ribos. Kiekvienas pasirenkame mums priimtiniausią, artimiausią ir geidulingiausią būdą išreikšti savo jausmams po anklode.

Amerikiečių rašytojo Nicholson Baker (56) novelė gan drąsiu pavadinimu „Skylių namai“ (angl. House of Holes) jau spėjo sulaukti aštrių ir kandžių knygų kritikų replikų.

Knygoje pasakojama apie viešbutį, kurio kiekviename kambaryje yra įrengtas mygtukas „seksas dabar!“. Svečiui tereikia jį paspausti, ir vyras ar moteris netrukus pasibeldę į kambario duris, patenkins slapčiausias fantazijas. Autorius su lengva pašaipa pasakoja, jog moterims kartais tokio mygtuko net neprireikia- vos joms užsinorėjus sekso ir nusiuntus keletą signalų vyrui, šis, vadovaudamasis tik instinktais, visuomet pasiruošęs padėti. Bet ar drįstumėte prieštarauti, kad toks viešbutis pritrauktų geismo alinančius žmones? Ir visiškai neverta badyti pirštais, jei vieną dieną pro tokio viešbučio vestibiulio langus pamatytumėte savo kaimyną. Rašytojas net nebando pateisinti vyrų ir knygą skaitančių moterų nebando nuraminti, kad jų sutuoktiniai tikrai išskirtiniai: „visi vyrai naudojasi galimybėmis ir dažnai patampa moraliniais idiotais“. Tačiau ar galima sviesti akmenį net nepabandžius pasidomėti, kas juos verčia taip elgtis?..

Tenka pripažinti, nepaisant to, kokie kosmopolitiški mes esame ar bandome būti, apie nuotykius po anklode vis dar kalbame labai tyliai. Jei ir prabylame apie tai, dažniausiai tai būna apie sekso naudą bei teikiamus privalumus. Tačiau ar esate kada šnekėję su žmogumi, kuris atsisako sekso? Ar šią akimirką Jūs pagalvojote apie vienišą kaimynę, kurios pastaruosius šešis metus nesate matę su jokiu vyru? Galbūt tai tik dar vienas susikurtas stereotipas Jūsų galvoje,- sekso neretai atsisako ir laimingai gyvenančios poros. Ir skubame paneigti antrąjį stereotipą, užvaldžiusį Jūsų mintis- tai anaiptol ne 80-ies sulaukusios poros.

Sakote, kad tai visiška beprotystė ir jų santykiams artėja galas? Kiekvienas renkamės mums labiausiai tinkančių batų porą, gražiausios spalvos šalį ar madingiausią rankinę. Tad kodėl turime vadovautis vienodomis taisyklėmis tarpusavio santykiuose? Juk kartais tai, kas tinka visiem, netinka būtent Jums.

Prancūzė rašytoja Sophie Fontanel (51) net parašiusi mokslinį darbą, kurį pavadino „Menas miegoti vienam“. Šiame darbe moteris pažymi, jog daugelis mūsų ne tik vis rečiau naudojamės „Seksas dabar!“ mygtuku, bet ir vis dažniau išvis jo atsisakome. Dar pernai D.Britanijos spaudoje pasirodė šokiruojantys apklausos rezultatai- 20proc. porų šalyje mano, jog santuokinis seksas viso labo yra tik pareiga, kurią privalu atlikti.

Sophie yra prancūziškojo mados žurnalo Elle redaktorė, o jos knyga, pavadinta „Noras“ (angl. The Desire), buvo perkamiausia visoje Prancūzijoje. Rašydama mokslinį darbą, sulaukusi 27-ies metų, dvylikai metų visiškai atsisakė kūniškų malonumų. Moteris tikina, jog netrukus jos oda ėmė švytėti, dingo nuolat kamavęs stuburo skausmas, o draugai ir aplinkiniai gyrė, jog atrodo laiminga, spinduliuojanti energija ir  nestokojanti geros nuotaikos.

Kaip pati pasakoja: „Bet kuri prancūzė tai gali!“. Ji ragina moteris neslėpti savo moteriškumo, anaiptol- jį pabrėžti, tačiau teigia, jog dažnai moterys persistengia ir negailėdamos savęs, alina kūną ir organizmą. Anot autorės, gyvenimas sau ir dėl savęs pačios, leis mėgautis gyvenimu ir tapti laiminga moterimi. Šiuolaikinio gyvenimo tempas, karjeros siekimas, intrigos darbe, nesibaigiantys buities darbai ir nuolatiniai vaikų kaprizai. Knygos autorė meta iššūkį- visame pasaulyje romantiškais ir aistringais vadinami prancūzai- tikri melagiai: „moterys gyvena labai įtemptai ir po dienos vargų jos tikrai negalvoja apie tai, kaip nustebinti partnerį. Neabejoju, jog vokietės mylisi kur kas dažniau“.

Kalbinta rašytoja susilaukia ne vieno nustebusiojo, kuris klausia kodėl, būdama vos 27-ies ji atsisakė kūniškų malonumų. Ji atsako labai paprastai: „Pernelyg pavargau nuo nuolat pasikartojančio nusivylimo. Nuolat tikėjausi gauti daugiau- norėjosi jausmų. Kūnas tiesiog ėmė siųsti signalus ir ilgainiui atsigulti į vieną lovą su vyru tapo nepakeliamai bjauri mintis“.

Viskas pasikeitė po to, kai vieną dieną Sophie išvyko atostogauti viena pati, nelydima partnerio: „pajutau neapsakomą išlaisvinimą. Galėjau niekieno netrukdoma miegoti didelėje lovoje, slidinėti kalnų papėdėje niekieno nekritikuojama ir neraginama ką ir kada turiu veikti. Tą dieną įvyko perversmas, kuris truko dvylika metų“.

Moteris savo moksliniame darbe ir novelėje pasakoja apie savo nuotykius lovoje, bei kurioziškas situacijas. Tačiau pasakodama kiekvieną atvejį, moteris savotiškai analizuoja ir bando pamokyti skaitytojas. Ji pažymi, jog net gyvenant poroje, kartais geriau atsisakyti sekso, nei užsiimti blogu seksu. Neretai nuklysdama į asmeniškumus, ji atskleidžia, kad net dešimt metų ji nesimėgavo lytiniu gyvenimu: „tai tebuvo mechaninis darbas, pareigos atlikimas. Nors jaučiau kūnišką malonumą, tai tebuvo abiejų partnerių instinktų patenkinimas“. Ji sako, jog ir pati jautusi pareigą tenkinti savo partnerius, dažnai net eidama prieš savo valią: „vienas partneris mane pažadindavo 4.30val. kiekvieną rytą, net ir žinodamas, jog po sekso negalėsiu užmigti. Tačiau jam pasakyti „ne“ užtruktų tiek pat ilgai, kiek pats seksas, tad ilgainiui net nesistengiau kvaršinti sau galvos ir rietis dėl nepakeičiamų dalykų“.

Nėra taisyklių, sukurtų visiems, kaip ir nėra laimės ir meilės receptų, kurie leistų suformuoti idealius santykius. Dviem žmonėm gali galioti tik jų pačių sukurtos taisyklės. Ir visai neverta nerimauti, jei Jūsų porą ištiko mažytė santykių krizė – anot skubėję ir darę išvadas, sustokite. Galbūt santykiai, kaip ir viskas gyvenime, keičiasi. Galbūt tai tik naujas, kolkas Jums nepažintas etapas. Ir neverta baimintis, jog jis kitoks, nei Jums pasipasakojusios draugės.

P.S. Ar sekundei susimąstėte, kodėl Sophie eksperimentas baigėsi po dvylikos metų? Būdama 39-ies ji sutiko neaukštą, tačiau minkštaširdį vyrą: „Seksas neturi įpareigoti ilgalaikiams santykiams. Jis tiesiog privalo būti geras seksas. Nelaukite amžinos idealios meilės. Laukite tinkamų rankų, kurios Jus apglėbs“.

 

Seksas Sophie Fontanel