Ar tikrai Joninių naktį laimę atneša žydintis česnakas?

24/06/2013

JoninÄ—s – krikšÄionių šventÄ—, daugybÄ—s pasaulio tautų švenčiama naktį iš birželio 23dienos į 24 dienÄ…. TrumpiausiÄ… metų naktį ir ilgiausiÄ… dienÄ… pagoniškus papročius menanti šventÄ—, apgaubta šventojo Krykštytojo Jono nakties skraiste, labiausiai švenčiama bÅ«tent krikšÄioniškame pasaulyje.

Pagrindiniai šventÄ—s akcentai pasikartoja beveik visuose kraštuose: per naktį dega laužai, pinami vainikai, simboliškai prausiamasi vandens telkiniuose, renkamos vaistažolÄ—s. Tikima, jog Joninių naktį įsisiautÄ—ja piktosios jÄ—gos, kurias galima įvairias bÅ«dais pergudrauti ir nugalÄ—ti. Manoma, jog šiÄ… naktį žolÄ—s įgauna magiškų galių, o jų gydomosios savybÄ—s itin suaktyvÄ—ja. Tikima, jog įvairiausi ritualai padeda nuspÄ—ti ateitį, apsaugo nuo negandų bei susitiprina sveikatÄ… ir vaisingumÄ…. Norint, kad gerosios jÄ—gos iš tiesų nugalÄ—tų blogÄ…sias, Joninių naktį kiekviena tauta turi savų tradicijų. Euro Plius pateikia pačius įdomiausius šventÄ—s akcentus iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Lietuva

Kai kuriems lietuvaičiams JoninÄ—s visų pirma asocijuojasi su Jono ir Janinos vardadieniais, kurie kaip ne paslaptis yra svenčiami labiau ir  ypatingiau nei kitos vardo dienos. Nors iš tiesų, tai ne Jonų diena, o gamtos diena anksčiau dar vadinta KupolÄ—s ir Rasos vardu, o dÄ—l krikšÄionybÄ—s įtakos vÄ—liau sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Joninių naktį einama ieškoti paparčio žiedo, mat tikima, kad jį radÄ™s žmogus taps išminčiumi ir įgis gebÄ—jimÄ… matyti pasaulio turtus, suprasti paukšÄių ir gyvulių kalbÄ…. TrumpiausiÄ… metų naktį kÅ«renami laužai, šokinÄ—jama per ugnį, pinami žolynų vainikai, veidai prausiami ryto rasa, buriamasi. SenovÄ—je Joninių rytÄ… ligoniai eidavo maudytis ir prausdavo gyvulius tikÄ—dami, kad vanduo tuo metu turi stebuklingų gydomųjų galių.

Latvija

Ilgiausia metų diena Latvijoje vadinama Jani - yra viena svarbiausių metų švenčių trunkanti 4–5 dienas. Nuo seno tikima, kad šiuo metu gamtos jÄ—gos yra stipriausios, tad norÄ—dami apsisaugoti nuo piktųjų dvasių ir raganų latviai namus puošia ajerų lapais, šermukšnių, erškėčių šakomis, beržų, ąžuolų ar paparčių šakelÄ—mis. Latviai Joninių dienÄ… savo Janius puošia ąžuolo lapų vainikais, automobilius – bent mažute ąžuolo šakele su lapais. Latviai, kaip ir lietuviai, trumpiausiÄ… metų naktį ieško paparčio žiedo, kuria laužus. ŠventÄ—s pagrindinis patiekalas yra tradicinis varškÄ—s sÅ«ris su kmynais, užgeriamas alumi.

Estija

KaimyninÄ—je Estijoje Joninių šventÄ—- Jaanipäev yra švenčiama nuo neatmenamų laikų. ŠventÄ—s tradicijos siejamos su žemdirbių pavasario darbų pabaiga ir sunkių vasaros darbų pradžia. Joninių išvakarÄ—se didelÄ— svarba teikiama laužams, kadangi tikima, jog saulÄ—grįžos naktį uždegtas laužas namus saugos nuo gaisro ištisus metus. Be to, tikima, kad kuo didesnis laužas, tuo labiau jis atbaido blogÄ…sias dvasias.

Lenkija

Lenkijoje švenčiama šventojo Jono naktis - Noc SwiÄ™tojanska. Tradiciškai merginos pina žolynų vainikus ir meta juos į jÅ«rÄ…, ežerus ar upes.

Rusija

Rusijoje senovinÄ— vasaros saulÄ—grįžos diena vadinama Ivan Kupala. ŠventÄ—s tradicijos siejamos su pagoniškais derlingumo ritualais.

Suomija

SenovÄ—je vasaros saulÄ—grįžos diena Suomijoje vadinta Ukon Juhla ir buvo skirta dangaus ir derliaus dievui Ukko, tačiau, atÄ—jus krikšÄionybei, šventÄ— pervadinta Jono Krikštytojo garbei. Suomiai Joninių dienÄ… ežerų ir jÅ«ros pakrantes nušviečia tÅ«kstančiais laužų, namų duris papuošia beržų šakelÄ—mis, o naktį ieško mistinio paparčio žiedo su lobį ženklinančia paparčio sÄ—kla. Tiesa, per Jonines šioje šalyje tvyro baltosios naktys, tad suomiai Jonines švenčia ne taip, kaip kitos šalys - tamsiose gÅ«džiose giriose, o beveik dienos šviesoje.

Švedija

Midsommar – tai vasaros saulÄ—grįžos šventÄ— Švedijoje, švenčiama 2 dienas – penktadienį ir šeštadienį, artimiausius birželio 24 dienai. Švenčiant iškeliamas žolynais apipintas stulpas, aplink kurį šokama ir dainuojama. ŠventÄ—s dalyviai puošiasi žolynų vainikais ir bando nuspÄ—ti ateitį.

Danija

Danijoje Joninių šventÄ— vadinama Sankt Hans aften ir yra švenčiama birželio 23 dienÄ…. Nuo vikingų laikų šiÄ… dienÄ… buvo įprasta lankyti gydomųjų galių turinčius šaltinius ir kurti laužus, kurie atbaidydavo piktÄ…sias dvasias. Danai Joninių naktį ant laužo degina šiaudinÄ™  raganÄ…, taip simboliškai jÄ… parsiųsdami į tÄ… naktį neva vykstančiÄ… raganų puotÄ….

Norvegija

Norvegijoje per Sankthansaften arba Jonsok  šventÄ™ deginamai laužai, puošiami laivų žibintai, rengiamos teatralizuotos vestuvÄ—s, simbolizuojančios naujo gyvenimo pradžiÄ…. NetekÄ—jusios merginos tÄ… naktį po pagalve deda žolynus ir tikisi sapne išvysti bÅ«simojo vyro atvaizdÄ….

Portugalija

Šioje šalyje vasaros saulÄ—grįžos šventimas susijÄ™s su įvairiais šventaisiais ir vadinamas Santos Populares. ŽymiÄ…jÄ… šventÄ™ simbolizuoja žydintis česnakas. Portugalijoje yra tradicija artimiesiems ir draugams suduoti česnaku ar plastikiniu plaktuku per galvÄ…, kad sektųsi. Per šventÄ™ tradiciškai valgoma kopÅ«stų sriuba ir keptos sardinÄ—s.

Ispanija

IlgiausiÄ… metų dienÄ… ispanai švenčia San Chuano šventÄ™. Joninių išvakarÄ—se moterys tradiciškai renka vaistažoles, o kai kuriose vietovÄ—se brenda į jÅ«rÄ… ir gaudo devynias bangas, kad išliktų vaisingos. Vidurnaktį paprastai kuriami laužai, per kuriuos reikia tris kartus peršokti ir sušukti „meigas fora“.

Brazilija

Pietų pusrutulyje gyvenantiems Brazilams, JoninÄ—s - tai ne vasaros, o žiemos šventÄ—, pradedama švÄ™sti likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi savaitÄ™ po jų. JoninÄ—s čia sutampa su liūčių sezonu, o žmonÄ—s per šiÄ… šventÄ™ dÄ—koja šventajam Jonui už žemÄ™ atgaivinantį lietų.

Linkime Jums atrasti savitÄ… Joninių šventimo bÅ«dÄ… ir prisišaukti sÄ—kmÄ™ ne tik lietuviškai! Lai pačiÄ… trumpiausiÄ… ir linksmiausiÄ… metų naktį paparčiai Jums pražįsta stebuklingais žiedais.

Kuo didžiausios sėkmės, tvirčiausios sveikatos ir didžiausios laimės ne tik Jonams ir Janinoms, bet ir visiems mūsų skaitytojams!