Būk pilietiškas. Vartok mažiau.

Vartotojiška visuomenÄ— kenčia nuo abejingumo savo vartojimo pasekmÄ—ms. Tokiu abejingumu tikrai neapkaltinsi daugiau nei 54 jaunuolių ir mokytojų, 2013 m. birželio 20 dienÄ… susirinkusių į Lietuvos vartotojų instituto ir NacionalinÄ—s žurnalistų kÅ«rÄ—jų asociacijos organizuoto žurnalistinių tyrimų  konkurso  „BÅ«k pilietiškas. Vartok atsakingai“ finalÄ…, vykusį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

PirmÄ…jÄ… vietÄ… komisija vienbalsiai skyrÄ— tris straipsnius parengusiai Karolinai Slapšytei (Kauno moksleivių techninÄ—s kÅ«rybos centras, Jaunųjų žurnalistų studija, vadovÄ— Liudmila KazlauskienÄ—), analizavusiai maisto prekių etikečių skaitymo svarbÄ… ir sÄ—kmingo asmeninio biudžeto valdymo principus. II vieta atiteko KÄ—dainių r. Akademijos gimnazijos moksleiviams, už reportažą  „Nesuvartotas maistas“, kuriuo atkreipiamas dÄ—mesys į vis aktualesnÄ™ maisto švaistymo problemÄ…. KÅ«rybinio konkurso III vietos laimÄ—tojais tapo VDU radijo laida „Žvilgsnis į studento kišenÄ™. Pragyvenimas, kai joje švilpia vÄ—jai“, kuriÄ… rengÄ— IndrÄ— KaminckaitÄ—, Greta KočinaitÄ—, Romualdas Nenortas.

Jaunimas konkurse dalyvavo aktyviai 

Pradžios žodį tarÄ™s Lietuvos vartotojų instituto atstovas Tomas Taškaukas pirmiausiai pasidžiaugÄ— aktyviu jaunimo dalyvavimu konkurse – 104 mokiniai iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų, laisvalaikio centrų, kultÅ«ros įstaigų atsiuntÄ— net 79 žurnalistinio tyrimo darbus – 60 straipsnių  ir interviu, 11 TV reportažų, 7 fotoreportažus, 1 radijo laidÄ…. T. Taškauskas taip pat akcentavo, kad vartojimo tema aktualumas neblÄ—sta jau keletÄ… dešimtmečių.

„SkelbÄ—me žurnalistinių tyrimų konkursÄ… dÄ—l dviejų priežasčių – pirma, norÄ—jome, kad patys pasigilintumÄ—te į šiÄ… temÄ…. Antra, norÄ—jome, kad patyrinÄ—tumÄ—te, kokias problemas šiandien kelia vartojimas. Tikiuosi, kad dar sugrįšite prie šios temos, nes kalbÄ—dami apie neatsakingÄ… vartojimÄ… dažniausiai kreipiame dÄ—mesį tik į jo pasekmes – maisto išmetimÄ…, neatsakingÄ… skolinimÄ…si, kuris kažkam vÄ—liau tampa kilpa ant kaklo, polinkį rinktis tai, kas pigiau, o ne tai, kas mažiau kenksminga aplinkai. Verta pasigilinti ir į priežastis, pavyzdžiui, kodÄ—l galvojame, kad mÅ«sų pasirinkimai nieko nekeičia? GalbÅ«t tai susijÄ™ ir su tuo, kad spartÄ—jantis gyvenimo rimtas, kintantis požiÅ«ris į darbÄ… ir tarpusavio santykius, keičia ir mÅ«sų atsakomybÄ—s supratimÄ…“, – mintimis dalinosi T. Taškauskas.

Vartoti skatina ir žiniasklaida

Nuotaikingai kalbÄ—jÄ™s pirmasis pranešÄ—jas, Lietuvos žurnalistų sÄ…jungos pirmininkas, aktyvus blogeris ir socialinių tinklų dalyvis Dainius Radzevičius pradÄ—jo nuo prisipažinimo, kad ir pats yra vartotojas ir apibendrino atsakingÄ… vartojimÄ… vienu sakiniu – jei gali, nevartok. Pasak žurnalisto, kuo mažiau vartojame ir perkame, tuo mažiau prisidedame prie neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei.

Anot D. Radzevičiaus, šiandieninÄ— žiniasklaida prisideda prie vartojimo skatinimo dvejopai. Pirmiausiai ji nuolat kuria naujienas apie viskÄ…, pradedant pop muzikos dainininkų nuotykiais Lietuvoje ir baigiant kriminalinių įvykių suvestinÄ—mis. DÄ—l didelÄ—s žiniasklaidos priemonių ir naujienų įvairovÄ—s skaitytojai pateikiamÄ… informacijÄ… ima suvokti paviršutiniškai, nekritiškai. Antra, kadangi žiniasklaidos įmonÄ—s yra priklausomos nuo reklamos užsakovų, pastebima tendencija, kad abejotina reklamos užsakovų veikla nÄ—ra analizuojama. Žurnalistiniai tyrimai Lietuvoje apskritai yra nykstantis žanras, tad kyla klausimas, ar žiniasklaida lieka ištikima savo misijai – ginti visuomenÄ—s interesus, skatinti žmones kritiškai mÄ…styti ir laisvai kalbÄ—ti apie tai, kas svarbiausia?

Lietuvos žurnalistų sÄ…jungos pirmininkas pasidžiaugÄ—, kad konkursuose pateiktuose darbuose kartojosi raginimai „pažiÅ«rÄ—k, pamÄ…styk, įvertink“, nes tik sÄ…moningas vartotojas yra atsparus manipuliacijoms. D. Radzevičiaus pasisakymÄ… galima apibendrinti jo paties pacituota rašytojo, buvusio žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio mintimi: „Ateitis priklauso oriajai žiniasklaidos ir žurnalistų daliai bei visuomenei, kuri vis labiau išmoks atsirinkti ir kritiškai vertinti informacijÄ….“

Momentinis džiaugsmas ir ilgalaikė skola

Lietuvos banko Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyresnioji specialistÄ— Toma GrinytÄ—, kalbÄ—jusi apie atsakingÄ… skolinimÄ…si, pradÄ—jo nuo minties, kad paskolos atsiranda iš vienų noro skolintis ir kitų noro skolinti. SpecialistÄ—s nuomone, skolintis verta tik mokslams, bÅ«stui ir kitiems pridÄ—tinÄ™ vertÄ™ kuriantiems dalykams, pvz., verslui. O štai imti greitojo vartojimo kreditus kažin ar verta. Džiaugsmas išgaruoja greitai – o mokÄ—ti vis tiek reikia. Tad ar verta momentinį džiaugsmÄ… paversti ilgalaike skola?

„Skolinimasis visada susijÄ™s su rizika. TodÄ—l prieš skolinantis reikia nemeluojant sau įvertinti turimas pajamas ir finansinius įpročius. Pvz., jeigu nesugebÄ—jau sutaupyti kelių tÅ«kstančių litų pirkiniui, kodÄ—l manau, kad rasiu pinigų laiku grąžinti paskolÄ…? O kai neturite galimybių grąžinti paskolÄ…, skolintis išvis neverta“, – sakÄ— T. GrinytÄ—. – „PagrindinÄ— taisyklÄ— – visi finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. gaunamų pajamų. Taip pat pravartu pasiskaičiuoti, kas atsitiks, jei paskolos palÅ«kanos išaugs dvigubai. Jei paslydote, niekada nesiskolinkite tam, kad padengtumÄ—te jau turimÄ… įsiskolinimÄ…... Nedarykite klaidos neigdami turimus įsiskolinimus, nes kreditorius gali kreiptis į antstolius. Visada reikia bendrauti, ieškoti abiems pusÄ—ms priimtino kompromiso.“

Galiausiai finansų ekspertÄ— pristatÄ— Lietuvos banko sukurtÄ… svetainÄ™ „Pinigų bitÄ—“ (www.pinigubite.lt), kurioje pateikiama nešališka ir patikima informacija apie asmeninių finansų planavimÄ… ir tvarkymÄ…. Iniciatyvos tikslas – gerinti lietuvių finansinį raštingumÄ…, skatinti domÄ—tis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus.

Geriausias priešnuodis reklamai – mÄ…styti

Po kavos pertraukÄ—lÄ—s apie reklamos poveikį vartotojui kalbÄ—jusi žurnalistÄ—, radijo stoties „Tau“ reklamos vadybininkÄ— SkaistÄ— DranseikienÄ—, pateikÄ— labai daug pavyzdžių ir pristatÄ— reklamos kÅ«rÄ—jų darbo virtuvÄ™. Radijo reklamos dažniausiai išsiskiria savo trumpumu, unikaliomis istorijomis, išradingais foniniais garsais, stengiasi paveikti žmogaus emocijas ir priverčia jį svajoti apie geresnį gyvenimÄ…. Ä®vairių rinkodaros strategijų tikslas vienas – sukurti arba paskatinti žmogaus poreikį pirkti. Dažniausiai reklama veikia vartotojus nesÄ…moningai, o tai ir garantuoja jos efektyvumÄ…. 

Atsakydama į renginio dalyvÄ—s klausimÄ…, kÄ… daryti, norint „nepakibti“ ant emocinio reklamos kabliuko, reklamos vadybininkÄ— teigÄ—, kad priešnuodžio neigiamam reklamos poveikiui ir pirmiausiai reikia ieškoti savyje. „Nors ir dirbu su reklama, pati nesu jai atspari. Man bÅ«na labai juokinga, kai pati susivilioju įvairiomis reklamomis, akcijomis, nuolaidomis. Priešnuodžiai, mano nuomone, priklauso nuo žmogaus gebÄ—jimo suprasti. Jeigu rinkodaristas sugalvoja tam tikras manipuliacijas, tam tikras žaidimo taisykles, tu, kaip mÄ…stantis žmogus, turÄ—tum stengtis jį pergudrauti – pasižiÅ«rÄ—ti pakuotÄ™, palyginti kainas, ar tikrai produktas toks pigus, kaip reklamuojama, įvertinti kokybÄ™. Ir apskritai, mažiau vartoti“, – teigÄ— S. DranseikienÄ—.

Maisto švaistymas: kas atsakingas?

„Maisto bankas“ padalinio Kaune vadovÄ— Karolina PuidaitÄ— pristatÄ— maisto švaistymo mastus pasaulyje ir Lietuvoje. Jungtinių Tautų duomenimis pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto per metus (trečdalis vartojimui tinkamo  maisto). Lietuvoje iššvaistoma 581 tÅ«kst. tonų maisto per metus, kas apie 171 kg vienam šalies gyventojui. PranešÄ—ja atkreipÄ— dÄ—mesį, kad išsivysčiusiose šalyse maisto produktai išmetami dÄ—l namų Å«kių ir prekybos centrų kaltÄ—s, o besivystančiose šalyse – žemÄ—s Å«kyje.

K. PuidaitÄ— taip pat akcentavo, kad maisto perteklius turi didelÄ™ neigiamÄ… įtakÄ… mÅ«sų sveikatai. „Pigus maistas didina vartojimÄ…, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymÄ…. Kas aštuntas maisto produktas, kurį įsigyjame, mums yra visiškai nereikalingas. Dar daugiau, yra paskaičiuota, kad šiandien suvalgome 50 proc. daugiau maisto nei reikia gyvybinei energijai palaikyti. Tai tampa „nutukimo epidemijos“ priežastimi – šiuo metu antsvorį turinčių žmonių skaičius viršija badaujančių skaičių“, – pasakojo „Maisto banko“ atstovÄ—.

Kadangi prognozuojama, kad 2020 m. išmetamų produktų kiekis padidÄ—s net 40 proc., K. PuidaitÄ— ragino susirinkusius keisti pirkimo, ruošimo ir valgymo įpročius – pirkti mažiau maisto mažesnÄ—se pakuotÄ—se, mažiau gaminti, laikyti įsigytus maisto produktus tinkamomis sÄ…lygomis ir neišmesti maisto, kurio galiojimo laikas nÄ—ra pasibaigÄ™s.

K. PuidaitÄ—s pasisakymas sukÄ—lÄ— daug diskusijų. Pavyzdžiui, reaguojant į pranešÄ—jos teiginį, kad daugiausiai maisto iššvaistoma gamybos įmonÄ—se ir prekybos centruose, buvo keliamas klausimas, ar vartotojų įpročių keitimas nÄ—ra beprasmiškas? Ä® tai „Maisto banko“ atstovÄ— atsakÄ—, kad vartotojų įpročių pokyčiai veikia ir prekybų centrų bei gamintojų veiklÄ…, nes pastarieji visada stengiasi prisitaikyti prie savo klientų. 

Dovanų gavo visi

Renginį pabaigÄ… pradÄ—jusi LRT KultÅ«ra laidos „Mokyklos langas“ autorÄ— Jurgita JurevičienÄ— pasidžiaugÄ— konkurso temos aktualumu, kurį įrodÄ— ir po pranešÄ—jų pasisakymų kilusios diskusijos. Anot konkurso darbus vertinusiai komisijai pirmininkavusios žurnalistÄ—s, nors ir ne visi konkursui pateikti darbai iki galo atitiko žurnalistinio tyrimo žanrÄ…, viskÄ… kompensavo jaunatviškas dalyvių maksimalizmas, nuoširdumas ir atkaklus siekis įtikinti skaitytojÄ… savo idÄ—jų teisingumu.

„Mus labai džiugina jÅ«sų entuziazmas. Tikrai manome, kad jÅ«sų kÅ«rybinÄ™ energijÄ… tinkamai nukreipus, ne vienas iš jÅ«sų ateityje galite tapti puikiais žurnalistais. Juo labiau, kad dauguma autorių jau dabar turi savitÄ… rašymo stilių, neblogai išmano vaizdo ir garso montavimo subtilybes. Palankiausiai įvertinome tuos darbus, kurie atitiko geriausiai konkurso nuostatus ir priartÄ—jo prie profesionaliosios žurnalistikos. Nors teko pasiginčyti, nes labai mielai skaitÄ—me ir tuos nestandartinius, bet savitus darbus, kurių autorius nusprendÄ—me apdovanoti paskatinamaisiais prizais – diktofonais“, – šypsojosi J. JurevičienÄ—.

Šešis paskatinamuosius prizus laimÄ—jo: RÅ«ta ViskantaitÄ— (Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursai, vadovÄ— RÅ«ta JasionienÄ—), už interviu su dzÅ«ke Dalia Paplauskiene: „Vargas išmoko visko“, Alytaus Putinų gimnazijos moksleivÄ— Laura BilinskaitÄ—, už straipsnį „Ekologiškam maistui degame žaliÄ… šviesÄ…!“ (vadovÄ— Daiva BaliukonytÄ—); Jurgita MarkÅ«naitÄ— (Utenos „SaulÄ—s“ gimnazijos laikraštis „Langas“), už tris straipsnius apie ekologiškus produktus; Kauno Šv. Pranciškaus vid. mokyklos komanda, už tyrimÄ… „Ar įmanoma užsiauginti ekologiškų daržovių mieste?“ ir Zapyškio pagr. mokyklos komanda už videoreportažą „Zapyškio žinios“.

Visi į renginį susirinkÄ™ konkurso dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir 2012 m. „Žurnalistikos almanacho“ antruoju numeriu, kurio ketvirtajame viršelyje pacituotas dar XIX a. parašytas „Žurnalisto credo“, išreiškiantis tikÄ—jimÄ… žurnalistinÄ—s veiklos prasme ir apibÅ«dinantis kertinius profesionalios žurnalistikos principus, aktualius visiems, nusprendusiems pasirinkti žurnalisto keliÄ….

Straipsnis yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingÄ… vartojimÄ…" dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas
 

EglÄ— PieslikaitÄ—
Projektų koordinatorė
Lietuvos vartotojų institutas