Ne gyvenimas, o pasaka

15/03/2013

Visi turime po pasaką, kuri vaikystėje mums kėlė didžiausią įspūdį. Puikiai prisimename, kaip neduodavome ramybės tėvams prašydami vis paskaityti tą pačią pasaką ar paklausyti tos pačios plokštelės, kol jos visiškai sudildavo. Bet čia kyla pagrįstas klausimas: kam mums reikia raustis vaikystės prisiminuose? Ogi tam, jog iš tikrųjų pasakų herojai, vaizdiniai ir tam tikri siužetai turi labai didelę įtaką tolimesniam žmogaus gyvenimui. Kartais tam tikra pasaka vaikui padaro tokį didelį įspūdį, jog jis nesąmoningai pradeda save tapatinti su pasakų herojumi, įsivaizduoja ir išgyvena jo gyvenimo įvykius.

Tačiau kodėl tokį poveikį daro būtent seniai matyta pasaka? Ar tik dėl to, jog būdami vaikai visuomet galėdavome joje “pasislėpti”? Ar dėl to, jog mums buvo leidžiama ją daug kartų skaityti, klausytis ir tik panorėjus ją “išsikviesti”? Tad pagal scenarinę pasaką labai dažnai galima nustatyti ir savotišką programą, pagal kurią gyvena suaugęs žmogus, paaiškinti jo poelgius, situacijos pasirinkimą, elgesį su žmonėmis, psichologinę gynybą, gyvenimo strategiją, nes tai dažnai patampa būsimo gyvenimo paleidimo mechanizmu. Svarbu pažymėti, jog ši pasakų įtaka gyvenimo scenarijui gali padėti gyventi, bet gali ir trukdyti.

Epizodo magija

Gali atrodyti, jog sužinojus, kokia žmogaus mėgstamiausia pasaka ir įsimintiniausias veikėjas, jau galime teigti, jog žinome viską apie jį, tačiau tai netiesa.  Svarbu žinoti ir kokį pasakos epizodą žmogus įsiminė. Dažnai žmogus iš pasakos įsimena net ne epizodą, o kokią nors ryškesnę detalę. Štai pavyzdžiui pasaka apie bjaurųjį ančiuką gali turėti įvairių pasekmių. Štai mergina labiausiai įsiminusi atstūmimo ir nepriėmimo į draugiją scenas ir gyvenime nuolat konfliktuoja su visuomene bei sunkiai randa bendrą kalbą su aplinkiniais. Mergina savotiškai tampa “bjauriuoju ančiuku”, kurią visi skriaudžia ir teigiamos atomazgos šis gyvenimo scenarijus rodos ir neturi. Tačiau ta pati pasaka ir scenarijus yra ir tų žmonių, kurie gyvenime daug pasiekę. Tai žmonės, kurie vaikystėje sulaikę kvapą klausydavosi šios pasakos, jiems dažniausiai labiausiai patikęs epizodas bjauriojo ančiuko virsmas gulbe.

Ar Jūs esate sutikę žmonių, kurie visą laiką bijo nesėkmės, baiminasi prarasti savo gerovę? Tai pasakos “Pilkakaklė” ir animacinio filmuko “Na, palauk” mėgėjai. Šių siužetų mėgėjai negali atsikratyti jausmo, kad būtinai kas negero atsitiks. O sakoma, kai visą laiką lauki nemalonumų, jų ir sulauksi. Neigiami scenarijai dalinai trukdo pasiekti sėkmę, o teigiami scenarijai dažniau padeda mums rasti savo sėkmingas strategijas ir jas įtvirtinti.

Profesijos pasirinkimas

Dažnai mėgstama vaikystės pasaka turi įtakos ir profesijos pasirinkimui. Tyrimų rezultatai rodo, jog profesija ir vaikystėje mėgiamios pasakos glaudžiai susiję.

Banko darbuotojas pasakojo, jog jam įsiminė pasaka, kurioje popas samdomai tarnaitei žadėjo mokėti po rublį per metus:  “Tu tik pagalvok: šimtas metų-šimtas rublių!”

Saugumo tarnybos specialistė ieško informacijos apie potencialius paskolų ėmėjus naršydama duomenų bazėje, o vaikystėje jos mėgstamiausia knyga buvo “Buratino nuotykiai” ir jai labiausiai įsiminęs epizodas, kai Buratinas slepiasi ąsotyje ir klausosi Karabaso pokalbio su Duremaru. Ši specialistė dirba su entuziasmu ir mėgaujasi rinkdama informaciją apie kitus žmones.

Kirpėjai įsimintiniausia vaikystės pasaka apie burtininkę, kuri nusiima galvą ir ją pasistačius priešais save šukuoja. O vaikystėje jai didžiulę nuostabą keldavo, kaip įmanoma darytis šukuoseną nežiūrint į save.

Socialinės srities darbuotojai labai dažnai prisimena pasaką apie caraitį Ivaną, bet ne tą epizodą, kai jis kovoja su slibinu, bet tą, kai jis eina per mišką ir visiems padeda. Tai ne pasiaukojančių “kiškučių”, atiduodančių kitiems viską ir nieko už tai negaunančių, o labai sėkmingų žmonių, su malonumu padedančių tiems, kurie atsilygina tuo pačiu, scenarijus.

 Daug kas vaikystėje mėgo pasakas ir animacinius filmukus apie Nežiniuką ir personažą Piliulkiną, visą laiką vaikščiojantį su termometru. Ne vienas šios pasakos mėgėjas patapo gydytoju.

 Perprasti scenarijų gana įdomus ir viliojantis darbas. Pamėginkite “pasirausti” atmintyje ir atkurti vaikystės prisiminimus. Svarbiausia atsiminti knygas, paveikslėlius, animacinius filmukus, kuriuos įsiminėte būdami 4-6metukų. Prisiminę mėgstamą knygą, pasistenkite atsiminti, kokia scena, epizodas Jums labiausiai išliko atmintyje. Tas epizodas nebūtinai turi Jums patikti – jis gali bauginti, kelti nerimą ar jaudinti. Pabandykite jį panagrinėti, paieškoti paralelių su savo dabartiniu suaugusio žmogaus gyvenimu, rasti pasikartojančių įvykių, rodančių, jog Jūsų gyvenimui svarbus vienas ar kitas scenarijus.