Muzikantai

PradžiaDienos naujienos

Neramumai Ukrainoje primena Lietuvos kovą už laisvę

24/01/2014

Taip pat skaitykite

test Indonezijoje per sprogimą prie budistų šventyklos sužeistas vienas žmogus Valstybės saugota liudytoja L.Stankūnaitė išvyko iš Lietuvos Pakistane susižeidusiam rinkimų kandidatui Imranui Khanui patarta savaitę pailsėti

Vos nesenai praėjęs sausio 13-osios įvykių minėjimas priminė lietuviams, kaip nelengvai atiteko šaliai jos laisvė ir nepriklausomybė, pareikalavusi nemažai aukų ir skausmo, tuo tarpu Ukrainos gyventojams jau daugiau nei du mėnesius tenka aršiai kovoti už savo teises, jau deja savo gyvybių kaina.

Ukrainos žmonių nepasitenkinimo banga nuvilnijo tada, kai V.Janukovyčius paskutinę minutę atsisakė pasirašyti įstojimo į Europos sąjungą sutartį Vilniuje lapkričio 28-29 d.   vykusiame  viršūnių susitikime, kuris buvo   vienas pagrindinių ir didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Dar prieš įvykstant šiam lemtingam  susitikimui, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „Vilniaus viršūnių susitikimas gali tapti istorine diena, kai Ukraina pasirinko Europą, o Europa – Ukrainą“.

Pasak šalies vadovės, iki Vilniaus susitikimo likus tik dviem mėnesiams Ukraina dar turi išspręsti selektyvaus teisingumo problemą ir Julijos Tymošenko klausimą, priimti būtinas įstatymų pataisas teisinės ir teismų sistemos, rinkimų, prokuratūros, verslo aplinkos gerinimo ir kovos su korupcija srityse. Prezidentė pabrėžė, jog niekas nepadaryta, kol nepadaryta viskas. Vadovė pabrėžė, jog  šios reformos visų pirma yra naudingos Ukrainos žmonėms. (šaltinis: LR Prezidento kanceliarija).

Kaip pranešė naujienų agentūra AFP Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius žiniasklaidai Vilniuje išplatintame pranešime patikino, kad yra suinteresuotas stojimu į Europą, sakydamas, kad „Aš patvirtinu Ukrainos intenciją pasirašyti asociacijos susitarimą artimiausioje ateityje“, tačiau dar neprasidėjus sutikimui tuo labai abejojo į Vilnių atvykusi Ukrainos ekspremjeres Julijos Timošenko, šiuo metu kalinamos Harkovo kalėjime,   dukra Jevhenija. Mergina savo interviu Lietuvos ryto žurnalistams teigia, kad „Mano mama savo kreipimęsi numatė du susitikimo  scenarijus – pirmasis, jog įvyks stebuklas ir prezidentas V.Janukovyčius pasirašys Asociacijos sutartį, antrasis, daug realesnis scenarijus – prezidentas nesutiks pasirašyti sutarties ir Europai parodys savo tikrąjį autoritarinį veidą. Mano įsitikinimu, kaip bebūtų gaila, susitikimas baigsis nesėkme ir Ukraina žlugs Janukovyčiaus rankose. Tuomet žmonės, kuriems buvo pažadėta, ir kurių pažadus sužlugdė, užplūs Ukrainos gatves“. Deja pranašingi Timošenko spėjimai visapusiškai pasitvirtino ir šiuo metu Kijeve tūkstančiai ukrainiečių rodo savo protestą prieš V.Janukovyčiaus diktatūrinį režimą. 

Nepaisant Ukrainoje įsigaliojusių bei skubotai priimtų griežtų įstatymų, kurie numato dideles baudas bei laisvės atėmimą už dalyvavimą protesto akcijose, protestuotojai šimtais stovi pagrindinėje Kijevo aikštėje, bei reiklauja vyriausybės atsistatydinimo bei žmonių teisių paisymo. Tačiau, prieš kelias dienas užvirę neramumai, parodė, kad žmonių teisės yra mažiausias V.Janukovyčiaus rūpestis.

Nepaisant 15 – os laipsnių šalčio, taikūs protestantai iš pradžių buvo apipilami lediniu vandeniu, apšaudomi guminėmis kulkomis bei „Molotovo degiaisias kokteiliais“ . Guminių kulkų neišvengė ir  savanoriai daktarai, kurie stengėsi bent kiek padėti menkai apsiginklavusiems, bei sužeistiems protestantams. Kaip rodė nepriklausomas 5-asis Ukrainos kanalas, specialiosios saugos grupuotės išgriovė savanorių sukurtą pirmosios pagalbos punktą, kuriame buvo suteikiama pagalba sužeistiems protestantams. Sugriovus šį punktą, sužeistuosius paimdavo valstybinės greitosios pagalbos mašinos, tačiau sužeistieji dažnai tiesiog prapuldavo be žinios, net nepasiekę ligoninės. Šiuo metu yra daugiau nei 15 dingusiųjų be žinios. Vieno iš sužeistųjų opozicijos veikėjo, mokslininko Jurijaus Verbickio  kūnas, jau buvo rastas už kelių kilometrų nuo Kijevo, Borispolio rajone. Oficiali mirties priežastis konstatuota kaip sušalimas, tačiau yra teigiama, kad protestuotojas buvo kankinamas ir nužudytas. Pranešama, kad iš viso jau žuvo 5 žmonės, iš kurių keturi mirė nuo šautinių žaizdų. Tiesa, Laisvosios Europos radijo žurnalistai teigia oficialiai galintys patvirtinti tik 3  mirtis. „Kyiv Post“ internetinė svetainė teigia, kad per trečiadienį iš viso žuvo penki ir buvo sužeisti mažiausiai 300 žmonių.

Laisvosios Europos radijas praneša, kad trečiadienį prieš pat vidurnaktį apie 20 nežinomų asmenų įsiveržė į televizijos kanalo „Kiev“ patalpas ir ėmė niokoti įrangą. Televizijos kanalas „Espreso“ bėgančioje eilutėje praneša, kad Kijeve išjunginėjama televizija ir internetas.

Kulkų neišvengė ir  žurnalistai, kurie stengėsi atskleisti vyriausybės veiksmus pasauliui.  Radijas „Svoboda“ išplatino įrašą, kuriame matosi, kad „Berkut“ kariai šaudo ir į žurnalistus, tiesiog dirbančius savo darbą. Ukrainos Masinės informacijos institutas praneša, kad per paskutiniąsias tris dienas Gruševskio gatvėje buvo sužaloti mažiausiai 42 žurnalistai.

http://www.radiosvoboda.org/media/video/25235296.html

Deja guminėmis kulkomis nebuvo apsiribota ir du mėnesius besitęsiančiose demonstracijose sulaukta pirmųjų aukų. Du vyrai buvo nušauti vykstant susirėmimams tarp milicijos ir demonstruotojų. Pirmoji identifikuota auka buvo 21 metų Serhijus Nihojanas iš Bereznovativkos – mažo kaimelio, esančio netoli Ukrainos. Antrąja auka tapo taip pat jaunas vaikinas, baltarusis Michailas Žyžnevskis. Ukrainos milicija savo ruožtu neigia atsakomybę už S. Nihojano žūtį ir aiškina, kad milicininkai šaudė tik guminėmis kulkomis. Kartu Euromaidane protestavę kolegos teigia, kad abu vyrai buvo aktyvūs demonstracijų dalyviai.

Šiuo metu kitų miestų protestantai, palaikymo vardan įvairiuose Ukrainos miestuose blokuoja jėgos struktūrų judėjimą, stengiamasi neleisti į Kijevą išvykti milicijos pastiprinimui, kai kuriose miestuose protestuotojai įsiveržė į savivaldybės rūmus. Milicijoje bei "Berkut" pajėgose tarnaujančių vyrų motinos, meldžia savo vaikų nekelti rankos prieš savo brolius bei vienytis su tauta. Jos piketuoja prie išsirikiavusių pareigūnų juostos, bei prie karinių dalinių, blokuodamos kelią pareigūnų autobusams, važiuojantiems į protesto vietą.

Pasak 5-ojo kanalo reporterių, vyriausybės atstovai bandė papirkti aplinkinių kaimelių jaunimą tam tikromis pinigų sumomis, kad pastarieji važiuotų į Kijevą ir keltų riaušes, tokiu būdu provokuodami karinius veiksmus iš "Berkut" kariškių. Iš pradžių pilnai nesuvokę savo veiksmų paskirties, jauni vaikinai noriai rinkosi į pilnus autobusus, vežančius juos į sostinę, tačiau daugumą supratę, kas iš tiesų vyksta, atsisakė dalyvauti provokacingose akcijose ir patraukė namo. Kai kuriems iš jų jau buvo sumokėtos pinigų sumos iki 500 Ukrainietiškų Grivnių.

Šiuo metu Ukrainos vyriausybė bando vesti derybas su opozicijos lyderiais, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nepasiekta. Tuo tarpu Ukrainos „Dešiniojo sektoriaus“, vienijančio nacionalistines šalies organizacijas, koordinatorius Andrejus Tarasenka perspėja, kad šalyje prasidės visuotinis pilietinis karas, jei milicija nesiliaus naudojusi jėgos prieš opoziciją. „Jei jie puls ir surengs kruviną susidorojimą, manau, kad prasidės žudynės. Ukrainoje prasidės partizaninis karas“, – teigė nacionalistų, kurie stovi kruvinų susirėmimų su milicija priešakyje, atstovas.

Karščiausias žinias apie protestą stebėkite TIESIOGINĖJE  transliacijoje  iš Kijevo:

 

 

 

 

Daugiau naujienų:

http://www.youtube.com/user/5channel

http://espreso.tv/

 

 

 

Parengė Margarita Skvarčienė.

Kijevas.

EuroPlius.com

Nuotrauka: Valentyn Ogirenko/Reuters

Daugiau nuotraukų rasite čia