Valstybės diena – ne tik fejerverkams žiūrėti

06/07/2013

Nors iš turimų šaltinių tikslių žinių apie Mindaugo karÅ«navimÄ… beveik nÄ—ra, istorikai ginčijasi net dÄ—l karÅ«nacijos datos, tačiau jau tapo tradicija ir Liepos 6-Ä…jÄ…, kaip ValstybÄ—s dienÄ…, oficialiai minime jau dvidešimt trečiÄ…jį kartÄ…. 1253 metais karÅ«navus MindaugÄ… ir jo žmonÄ… MortÄ…, Mindaugo suvienyta valstybÄ— ir karÅ«na jos valdovui tada reiškÄ— europinį Lietuvos pripažinimÄ…. Karaliaus vainikÄ… Mindaugui suteikÄ™s Romos popiežius įkÅ«rÄ— pirmÄ…jÄ… Lietuvos vyskupijÄ…. Su Mindaugu siejamas ne tik pirmasis krikštas, bet ir siekimas su kaimyninÄ—mis valstybÄ—mis ne tiek kariauti, kiek palaikyti diplomatinius santykius. Šiandien Liepos 6-oji lietuviams yra ne šiaip „prazdnikas“, „pateisinama“ proga pakilnoti taures, bokalus, pažiÅ«rÄ—ti fejerverkus, o šventÄ—, kai užplÅ«sta pasididžiavimas savo valstybe, širdies virpulys matant trispalvÄ™ ir istorinÄ™, iki XVIII a. pabaigos naudotÄ… Lietuvos vÄ—liavÄ… – baltÄ… raitelį raudono audeklo centre, lÅ«poms ir sielai giedant Vinco Kudirkos „TautiškÄ… giesmÄ™“. Galime didžiuotis, kad esame vienintelÄ— tauta pasaulyje, kuri kasmet tÄ… pačiÄ… valandÄ… kartu stabteli ir su tÅ«kstančiais tautiečių visame ŽemÄ—s rutulyje gieda savo valstybÄ—s himnÄ…. Ir šiais metais ValstybÄ—s dienÄ… kartu su tautiečiais visų Lietuvos savivaldybių aikštÄ—se, miestelių, gyvenviečių dažnesnio susibÅ«rimo vietose jį giedos ir lietuviai Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Argentinoje, Danijoje, Australijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Olandijoje, Ruandoje, Škotijoje bei kitose šalyse. ValstybÄ—s dienos šventÄ— yra ir gera proga atsigręžti į save, valstybÄ™, pagalvoti apie šventÄ—s prasmÄ™, pasidomÄ—ti, kaip žmogus jÄ… švenčia viduje, prisiminti TÄ—vynÄ—s istorijÄ…, apmÄ…styti dabartį, pasidalyti ateities lÅ«kesčiais. Per šventÄ—s išvakarÄ—se vykusio „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo pertraukÄ… apie tai pasikalbÄ—ti, pasidalinti mintimis, išgyvenimais bei vertinimais mielai sutiko kadencijÄ… baigÄ™s Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. 

         Ne taip seniai minÄ—jome Lietuvos tÅ«kstantmetį. Liepos 6-Ä…jÄ… švÄ™sime ValstybÄ—s dienÄ…. Nuo Mindaugo karÅ«navimo, kai lietuviai buvome vieninteliai šiame Baltijos krante sukÅ«rÄ™ dešimtmetį trukusiÄ… karalystÄ™, jau prabÄ—go 760 metų. TÅ«kstantmetÄ—je laiko erdvÄ—je lietuviams teko patirti daug išbandymų, įveikti nemažai, kiekvienam laikotarpiui savaip bÅ«dingų iššÅ«kių. Ko, Tamstos nuomone, lietuviams labiausiai reikÄ—jo, kad ištvertų negandas, atstovÄ—tų savo siekius, nepalūžtų įveikdami iššÅ«kius ir mes galÄ—tume didžiuotis šalies istorija?

     Vertinant iš tautos ir valstybÄ—s pozicijų, visi istoriniai tarpsniai glaudžiai siejasi. Praeitis kÅ«rÄ— mÅ«sų esamÄ…jį laikÄ…, o mes kuriame Lietuvos ateitį. Tautos istorija nÄ—ra atskirų atkarpų suma, o nuolatinis procesas, reikalaujantis kiekvieno iš mÅ«sų darbo, atsakomybÄ—s ir iniciatyvos.

     Bet istorinÄ—s situacijos nebuvo vienodos, o ir mÅ«sų protÄ—viams daug kas nebuvo leidžiama. Jiems, kaip ir mums šiandien, reikÄ—jo drÄ…sos laikytis tikrųjų vertybių, sakyti tiesÄ…, ginti savo žemÄ™, teritorijÄ…, tautÄ…, vÄ—liau - atsiradusiÄ… valstybÄ™.

    JÅ«s tai žinote geriau negu kas nors kitas. JÅ«sų ir JÅ«sų artimųjų poelgiai, darbai, kÅ«ryba - viskas yra tarnystÄ— savo šaliai, paženklinta drÄ…sos ir laisvÄ—s ženklu. Tuo pačiu ženklu, kuriuo paženklintas buvo Mindaugo Lietuvos gimimas viduramžiais. Kurio vedami žmonÄ—s nepasidavÄ— priespaudai ir rengÄ— sukilimus, savanoriais kovojo už savo šalies laisvÄ™, gynÄ— TÄ—vynÄ™ nuo sovietinių okupantų praÄ—jusio amžiaus viduryje ir pabaigoje.

     Dažnai didžiavyriais, savo krašto patriotais laikomi tik tie, kurie kovojo su ginklu rankose, organizavo ir vadovavo sukilimams, kitokiems pasipriešinimams. Tačiau tarp jų dešimtmečiais tÄ™sÄ—si gyvenimas, buvo auginami vaikai, saugomi papročiai, tautinÄ— kultÅ«ra, kalba, raštas. Negi tais tarpsniais tÅ«kstančiai žmonių buvo bailiais, netroško laisvÄ—s?

     DrÄ…sos ir laisvÄ—s ženklu paženklinta ne tik ginkluota kova už laisvÄ™, bet ir kasdienis darbas, vaikų auklÄ—jimas ir mokymas, šalies kultÅ«ros, meno ir mokslo kÅ«ryba, tarptautinių ryšių mezgimas ir stiprinimas, sportinių laimÄ—jimų siekimas, Lietuvos vardo pasaulyje garsinimas.

     Šimtmečiais laisvÄ—s siekiame, bet, regis, ir šiandien pilnavertÄ—s laisvÄ—s neturime. Sveikindami „Santaros-Šviesos“ suvažiavimÄ…, kalbÄ—dami apie laisvo žmogaus siekį kurti idealiÄ… valstybÄ™, ir JÅ«s minÄ—jote, kad pagrindiniu varikliu buvÄ™s žodis „laisvÄ—“ galimai tapo tušÄiaviduriu.

     Tokia nuomonÄ— susidarÄ— matant kaip smunka Lietuvos gyventojų pilietiškumas, negerbiami pačių sukurti įstatymai, griaunama teisinÄ— sistema, gerÄ—jÄ™ santykiai su šalies kaimynais, paneigiami nutarimai, kurie turÄ—tų bÅ«ti vykdomi. Gal ir pasikartosiu, bet žodžiu „laisvÄ—“ tÄ—ra manipuliuojama, savivaliaujama, bandoma pateisinti tai, kas yra nepateisinama. Man žodis „laisvÄ—“ be vertybių, kurios tÄ… žodį neužpildo, sakyčiau, yra nusikaltimas prieš žmogų, įsitikinimus ir prieš įsipareigojimus ateičiai.

     Sakote, kad smunka gyventojų pilietiškumas. Ar negalÄ—tume juo laikyti ir naujos tradicijos nuo Lietuvos tÅ«kstantmečio paminÄ—jimo kasmet, kaip nÄ— viena kita tauta, pasauliui priminti apie save, pagerbti savo valstybÄ™ ir tÄ… pačiÄ… 21-Ä… valandÄ… vietos laiku giedoti Lietuvos valstybÄ—s himnÄ… visose šalyse, kur yra mÅ«sų tautiečių?

     Gimsta graži, pagirtina tradicija. Tačiau kartais neturime drÄ…sos prisipažinti, kad neturime pilietinÄ—s visuomenÄ—s. ŽiÅ«riu į priaugantį jaunimÄ… ir matau, kad jam trÅ«ksta visuomeniškumo, pasididžiavimo savo tauta, pasiekimais, noro dirbti taip, kad savo pasiekimais galÄ—tų didžiuotis bendruomenÄ—je, o tuo pačiu ir kurti pačiÄ… bendruomenÄ™ naujais pagrindais.

     Tačiau jaunimui ir ne tik jam visuomeniškumas, pilietiškumas, pasididžiavimas savo tauta išgaruoja, reikšmingos valstybinÄ—s šventÄ—s nublanksta, kai pragyvenimas brangsta, nyksta galimybÄ—s gyventi oriai, teisingumas, dora, stipriai mutuoja kitos pamatinÄ—s vertybÄ—s.

      Esame skirtingi žmonÄ—s, tačiau turime išmokti kalbÄ—ti ir susikalbÄ—ti. Grąžinkime vertybes, pirmiausiai pagarbÄ… vienas kitam. Jei pagarbos jausmÄ… įskiepytume visiems, mus supančiai bendruomenei, galbÅ«t didelÄ— dalis problemų, su kuriomis susiduria valstybÄ— ir visuomenÄ—, tikrai atkristų.

     Kaip apibÅ«dintumÄ—te dabartinį Lietuvos valstybÄ—s gyvenimÄ…?

     Taip, kaip jÅ«s tÄ… klausimÄ… sukonstravot, sunku atsakyti. Sekant gyvenimÄ… paskutinius metus, man pasitraukus, mano įgaliojimams, įsipareigojimams ir kadencijai pasibaigus, vidaus politikos klausimais aš matau milžiniškÄ… posÅ«kį. Mano akimis žiÅ«rint, jį vertinu labai kritiškai. Daug dalykų yra valstybÄ—je, bet kad ir kaip ten bebÅ«tų, visuomenÄ— yra kuriančioji, įsipareigojanti, turinti laikytis savo pačios sukurtų ir priimtų įstatymų. Tačiau šiandien matome daug chaotiškų dalykų, kurie normalioje, demokratinÄ—je valstybÄ—je yra nepriimtini. Patys nenorime laikytis savo sukurtų įstatymų, bandome paneigti teisinÄ™ sistemÄ…, kuri irgi yra mÅ«sų pačių, o ne primesta. Apie kitas reformas nekalbu, tai yra procedÅ«riniai dalykai. VisuomenÄ—je vyrauja visiškas nepasitikÄ—jimas kai kuriomis pagrindinÄ—mis Lietuvos valstybÄ—s institucijomis. Reikia klausti, kas ir kodÄ—l darosi. Skaitau, kad tai yra liÅ«dnoji mÅ«sų susidariusios dabartinÄ—s padÄ—ties išdava.

     KÄ… reikÄ—tų daryti?

     Manau, kad šiandien niekas iš mÅ«sų atsakymo neturi. Niekas net ir galÄ—damas negalÄ—tų esamos padÄ—ties pakeisti per dienÄ…. Tai yra išdava naujesnio proceso, mÅ«sų visuomenÄ—s brendimo, kaip piliečių įsipareigojimo arba neįsipareigojimo. NÄ— į vienÄ… nerodydamas pirštu, kad tas kaltas, o tas ne, galiu išreikšti savo savotiškÄ… skausmÄ…. Nenoriu naudoti žodžio „nusivylimas“. Skaudžiai žiÅ«riu į visus tuos reikalus su vienintele viltimi, kad galbÅ«t pasikeis sÄ…lygos. Nenoriu, kaip kai kurie žmonÄ—s, visko suvesti į materializmÄ…, kad tai yra susidariusi mÅ«sų materializmo išdava, kad, gal dalis yra ir tiesos, žmonÄ—s pirma rÅ«pinasi savo asmeniniu gyvenimu, asmenine gerove. Tas turi bÅ«ti, bet kai peržengia visas ribas, o tai man atrodo jau yra padaryta ir daroma ypatingai prieš artÄ—jančius Seimo, Europarlamento, savivaldybių rinkimus. Nežinau, kÄ… galvoti, kaip sau rasti atsakymÄ…, kaip reikÄ—tų išsprÄ™sti, kad tie reikalai pasikeistų į gerÄ…jÄ… pusÄ™. Trumpai tariant, rankos nusvyra, belieka tik viena viltis. Viltis, kad pagerÄ—s.

     Bet tikite, kad šviesa tunelio gale bus, padÄ—tis pagerÄ—s?

      Visuomet bus. Ne iš tokių situacijų, istoriniu požiÅ«riu žiÅ«rint, esame išÄ—jÄ™ su pakelta galva, išeisime ir iš šitos. Tačiau gaila, kad bÄ—ga laikas, kurį bÅ«tų galima sunaudoti kÅ«rybiniam, pozityviam darbui. Talento, pajÄ—gumo tautoje yra daug, jaunoji karta tÄ… įrodo tarptautiniuose renginiuose, įvairiose konferencijose. Deja, tie laimÄ—jimai yra sÄ…moningai ar nesÄ…moningai užtemdomi netgi mÅ«sų viešosios žiniasklaidos. Mes kalbame apie neigiamÄ…, negu iškeltume tai, kas yra teigiamo. Štai taip trumpai galėčiau sutraukti savo jausmus.

     Ar matote, kad bÅ«tų pagerÄ—jimų pasikeitus Vyriausybei, valdančiajai daugumai? Jei nenorite, galite viešinimui neatsakyti.

     Ne, kodÄ—l? Juk natÅ«ralu. Sekant visÄ… procesÄ…, tai, kas vyksta, susidariusias net visiškai naujas sÄ…lygas ir visuomenÄ—s bendravimÄ… su oficialiomis valdžios institucijomis, kas darosi tarp politinių partijų, jų bendravime, išreiškiamomis nuomonÄ—mis vieni apie kitus ir panašiai, aišku, kad pasikeitimų yra. Tik lieka klausimas, ar turime iš ko pasirinkti, kad galÄ—tume pasakyti: „Štai yra atsakymas, koks yra skirtumas, praeitis užmirštama, eikime į priekį“. Tai šiuo metu ir yra didžiausias klausimas. Ar tokios galimybÄ—s egzistuoja šiandienÄ…, ar ne? Aš atsakymo į tai neturiu.

     Ar „Santara-Šviesa“ negalÄ—tų ir neturÄ—tų aktyviau bei efektyviau pasireikšti ir Lietuvoje?

     Matot, „Santara-Šviesa“, nors ir buvo kalbÄ—ta, kad ji turÄ—tų turÄ—ti politinÄ—s įtakos ir panašiai, bet savo prigimtimi jos pagrindinÄ— politika buvo už Lietuvos ribų. Santaros padarytas įsipareigojimas buvo ištesÄ—tas visais požiÅ«riais. Ji aktyviai dalyvavo politinÄ—je tarptautinÄ—je plotmÄ—je. Bendromis pastangomis tapome nepriklausoma valstybe, įsiliejome į Europos SÄ…jungÄ… ir NATO. Vienu pagrindinių tikslų buvo ir išsaugojimas lietuviškos tapatybÄ—s, kultÅ«ros, tautiškumo. Manau, kad išeivija tÄ… įsipareigojimÄ… įvykdÄ— ir išsaugojo. Šiandien Santarai įeiti į Lietuvos politinÄ™ struktÅ«rÄ… praktiškai yra neįmanoma. Ir nemanau, kad tai bÅ«tų naudinga. Yra skirtingas net ir filosofinis požiÅ«ris į labai daug dalykų, kurie šiandien visuomenei yra sunkiai priimtini arba gali sunkiai prigyti. Toks laikotarpis. Nežinau, ar duotų rezultatų Santaros įsijungimas į politinį procesÄ…, kuris vyksta šiandien. Greičiau manau, kad rezultatų iš to nebus.

      Ar idÄ—jos kuriant „SantarÄ…-ŠviesÄ…“, turÄ—ta vizija pasitvirtino, išliko, ar nukrypo, daug pasikeitÄ—? Jei taip, ar matote „šviesÄ… tunelio gale“, tikite šviesesne valstybÄ—s ateitimi? 

     Taip. PasikeitÄ— labai daug. Aš įsivaizdavau, kad sukursime kitokiÄ… LietuvÄ…. Tikiu, kad ji taps tikrai demokratiška, teisinga, skaidri, kiekvienam piliečiui miela ir patraukli. Jei aš nesulauksiu, jÅ«s ir kiti jaunesni tokios Lietuvos tikrai sulauks.

     DÄ—koju už nuoširdų ir atvirÄ… pabendravimÄ…. StiprybÄ—s, sveikatos, Lietuvos žemÄ—s ir tautos gelmių teikiamos gyvasties, tÄ™siant joms reikšmingÄ… tarnystÄ™.

 

Autoriaus nuotraukos

Liepa 1 Karalius Mindaugas – Lietuvos valstybÄ—s vienytojas ir įkÅ«rÄ—jas. DailininkÄ— J. MalinauskaitÄ—, 1989 m.

Liepa 2  „Liepos 6-oji teikia progÄ… ne tik prisiminti valstybÄ—s istorijÄ…, bet ir pamÄ…styti, kuo patys prisidÄ—jome prie Lietuvos valstybÄ—s kÅ«rimo“, - sako kadencijÄ… baigÄ™s Lietuvos valstybÄ—s Prezidentas Valdas Adamkus

 

ŠarÅ«nas PREIKŠAS