Parduodamas sklypas Birštone 8 araiBuhalterinė įmonės apskaitaMOKESČIAI BEI ĮVAIRIOS BUHALTERINĖS PASLAUGOS

PradžiaPikantiÅ¡kos naujienos

Įdomybės

15/03/2013

Taip pat skaitykite

Brigitte Bardot įžengė į "Twitter" Bedarbė įsiskolino dėl... dovanų Sofia Vergara paskelbta turtingiausia televizijos aktore Liepsnojo ąžuolo širdis: piktavalio niekšybė ar gamtos išdaiga?

Ar nuskridę į Marsą sulauktumėte Kalėdų?
Iš tikrųjų beveik nepajustumÄ—te laiko skirtumo, nes marsietiškos paros ilgis panašus į mÅ«siškį – 25 valandos. Tačiau metai Marse bus ilgesni, nes Marso planeta apskrieja aplink SaulÄ™ per 687 dienas, todÄ—l Marse sulauksite KalÄ—dų tik kartÄ… per dvejus mÅ«sų metus. Tačiau norÄ—dami sutikti KalÄ—das kas 365 dienas, galÄ—site jas švÄ™sti du kartus per Marso metus.
Kodėl žmonės negali savęs pakutenti?
Kutenimas jaudina nervų galÅ«nes, esančias po odos paviršiumi. Vienus žmones tai prajuokina, kiti atšoka nuo prisilietimo. 
Ar labai kutena priklauso nuo to, kas kutena! Naujausi tyrimai parodÄ—, kad žmonių, kuriuos kuteno kiti, smegenų skenavimo rezultatai skyrÄ—si nuo rezultatų kurie buvo gauti, kai žmonÄ—s kuteno patys save. Pasirodo, kad tada, kai kutename patys save, smegenys tai numato ir nurodo į tai nekreipti dÄ—mesio. Save kutenančių žmonių skenavimas rodo, jog smegenų dalis, kuri yra naudojama planavimui siunčia skubias žinutes kitai smegenų daliai, įspÄ—dama jÄ… apie artÄ—jančius pojūčius. Antraip bÅ«tų neįmanoma gyventi, jei kaskart pastačius kojas ant žemÄ—s mums kutentų pÄ—das. Taigi, smegenys tai “supranta” ir atsirenka, kurie dirgikliai yra svarbÅ«s.
Ar žuvys miega?
Taip, kai kurios žuvys atrodo tarsi miegotų, bet tai greičiau primena ramybÄ—s bÅ«senÄ…, o ne snÅ«duriavimÄ…  ar “miegojimÄ… lovoje užsivilkus pižamÄ… ir užgesinus šviesÄ…”.  Å½inoma, jos akių neužmerkia, nes neturi akių vokų.
Kai kurios žuvys labai gerai moka pasirÅ«pinti savo “miegu”. Pavyzdžiui, dalis tropinių papÅ«gžuvių išskiria drebučių pavidalo medžiagÄ…, kuri sureagavusi su jÅ«ros vandeniu, išsiplečia ir apgaubia visÄ… žuvies kÅ«nÄ…, kad apsaugotų jÄ…, kol ji yra ramybÄ—s bÅ«senoje arba “miega”.
Tačiau greitai plaukiojančioms žuvims, tokioms kaip tunas, miegas gali bÅ«ti labai didelÄ— problema. Ä® priekį varanti jÄ—ga, kuri spaudžia orÄ… pro žuvų žiaunas, leidžia tokioms žuvims tik sulÄ—tinti greitį, bet niekada neleidžia joms sustoti. 
KodÄ—l geniams neskauda galvos?
Iš tikrųjų genių smegenys yra labai mažos ir plaukioja skystyje. Be to, genio snapas slopina smÅ«gius ir dÄ—l šių dviejų priežasčių nuolatinis kalimas greičiausiai mažai veikia jo kaukolÄ™.
Kodėl senstant atrodo, jog laikas bėga greičiau?
    Mes lyginame kaip bÄ—ga laikas, susiedami jį su ankstesne patirtimi. Kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau bÅ«name patyrÄ™. Kai mums penkeri metai, savaitÄ— atrodo ilgesnÄ—, nei tada, kai sulaukiame dvidešimties. Nenuostabu, juk penkiametis dar negyveno tiek laiko kaip dvidešimtmetis. Lyginant su laiku, kuris buvo nugyventas anksčiau, savaitÄ— dvidešimtmečiui atrodo santykinai trumpesnÄ— negu penkiamečiui, kuriam savaitÄ— vis dar yra reikšminga gyvenimo dalis.
KodÄ—l pingvinai vaikšto vorele?
Tikriausiai dÄ—l tos pačios priežasties dÄ—l kurios ir mes sektume vienas kito pÄ—domis, jei tektų bristi sniegu.Tas, kuris eina pirmas, sumina sniegÄ…, kad kitiems bÅ«tų lengviau sekti iš paskos. Be to, taip galima apsisaugoti nuo vÄ—jo, išskyrus, žinoma, tÄ… vargšelį pingvinÄ… eilÄ—s pradžioje. 
Pagal Paul Heiney  “Can cows walk down stairs?”, 2005.