Kaip įmanoma trigubai sumažinti šildymo sąskaitas

24/01/2014

Daugiabučio namo gyventojų sÄ…skaitos už patalpų šildymÄ…, įsirengus geoterminio šildymo sistemÄ…, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sÄ…skaita atpirks visas reikalingas investicijas.

VidutinÄ— mÄ—nesio sÄ…skaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymÄ… senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt. Tačiau VarÄ—nos miesto Marcinkonių g. 12 namo gyventojų šildymo sÄ…skaitos šiandien – nesuvokiamai mažos. Trijų kambarių buto sÄ…skaita už patalpų šildymÄ… gruodžio mÄ—nesį čia siekÄ— vos 39 Lt, pasakoja varÄ—niškis Algimantas Radzevičius, kurio daugiabutis nuo šių metų šildomas geotermine energija.

„Name įrengtas geoterminis šildymas ir saulÄ—s kolektoriai. Tačiau pastarieji – sezoninis dalykas, o štai geoterminÄ—s šilumos pakanka ištisus metus. Už šildymÄ… namo gyventojai moka pagal buto dydį. Spalio mÄ—nesį – 43 ct, gruodį – 64 ct už kvadratinį metrÄ…. Taigi 60 kvadratinių metrų buto šildymo sÄ…skaita gruodį siekÄ— 39 litus“, – pasakoja namo savininkų bendrijos pirmininkas A. Radzevičius.

Už kubinį metrÄ… karšto vandens šie varÄ—niškiai moka 15 Lt, tuo metu miesto šilumos tinklų vartotojams jis atsieina 16,41 Lt. Gyvatuko mokestis Marcinkonių g. 12 namo gyventojams dabar siekia 20 Lt, kiti vartotojai VarÄ—nos šilumos tinklams moka 35 Lt.

Taigi prie menkutÄ—s 39 Lt šildymo sÄ…skaitos trijų kambarių buto gyventojams papildomai tenka sumokÄ—ti 114,58 Lt paskolos per mÄ—nesį. UAB „VarÄ—nos šiluma“ duomenimis, praÄ—jusių metų gruodį šio namo trijų kambarių buto gyventojams patalpų šildymas atsiÄ—jo maždaug 133 Lt.

 A. Radzevičius teigia, jog net ir išsyk namo renovacijai bei naujų šilumos šaltinių įrengimui pasipriešinÄ™ gyventojai šiuo metu nesiskundžia, o namo renovacija ir saulÄ—s kolektorių bei geoterminio šildymo įrengimas atsipirkti turÄ—tų greičiau nei per 18 metų. Jei bÅ«tų įrengtas tik geoterminis šildymas, jis bÅ«tų atsipirkÄ™s greičiau, tačiau renovuoto namo šildymas yra kur kas efektyvesnis.

Lietuvoje geotermija perspektyvesnė nei Vakarų Europoje

Vilniaus universiteto geologijos profesoriaus Sauliaus Šliaupos teigimu, Lietuvoje atsiranda vis daugiau daugiabučių, kuriuose sÄ—kmingai įdiegiama geoterminio šildymo sistema, išlaidos šildymui yra keliskart sumažinamos, o įrengimas atsiperka per 4–8 metus. GeoterminÄ™ energijÄ… atradusios yra ir kai kurios Lietuvos bažnyčios. Pavyzdžiui, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra šildoma požemio energetiniais ištekliais. Šiuo metu prie Palangos yra baigiama statyti geoterminÄ— sanatorija.

Lietuvoje taip pat esama geoterminÄ—s anomalijos – dÄ—l nežinomų priežasčių KlaipÄ—dos rajone kilometro ir daugiau gylyje plyti karštu vandeniu įmirkusios uolienos. TodÄ—l KlaipÄ—doje veikia vienintelÄ— Lietuvoje geoterminÄ— jÄ—gainÄ—, iš žemÄ—s siurbianti 38 laipsnių temperatÅ«ros vandenį ir per centralizuotus tinklus šilumÄ… teikianti miestui, o KlaipÄ—dos gyventojai už šildymÄ… moka mažiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų.

„Geoterminio šildymo potencialas Lietuvoje yra milžiniškas: bet koks vartotojas ar įmonÄ— gali įsirengti tokiÄ… sistemÄ…. Žinoma, geologinÄ—s sÄ…lygos skiriasi, jos gali bÅ«ti labiau arba mažiau palankios ir ekonomiškai efektyvios, tačiau ištekliai yra milžiniški, visi namai gali bÅ«ti taip šildomi“, – kalba profesorius.

Anot S. Šliaupos, rytinÄ— Lietuvos dalis yra labiau tinkama sekliai geotermijai (šilumos siurbliai montuojami dideliame plote, kelių metrų gylyje), tuo metu vakarinÄ—je dalyje sÄ…lygos kur kas tinkamesnÄ—s giliajai (kai gręžiniai siekia 1–2 kilometrus). Be to, anot profesoriaus, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje geoterminei energetikai plÄ—toti infrastruktÅ«ros sÄ…lygos yra kur kas geresnÄ—s.

„Tarkime, Vokietijoje ar PrancÅ«zijoje nepavyktų taip sklandžiai kaip Lietuvoje įdiegti stambių, centralizuotai miestui šilumÄ… teikiančių geoterminių sistemų, nes ten gana prastai išplÄ—toti šilumos tinklai. Vien dÄ—l to, kad turime gerai išplÄ—totÄ… centrinio šildymo infrastruktÅ«rÄ…, pas mus tokie projektai bÅ«tų 30–40 proc. pigesni“, – pažymi S. Šliaupa.

Sekliosios geoterminÄ—s šildymo sistemos įrengimai, naudojami individualiems namams, sÄ—kmingai veikia apie 25–30 metų, vÄ—liau gali tekti juos atnaujinti, jei užsikemša gręžiniai, sutrinka šilumos siurblio darbas. Giluminių geoterminių gręžinių sistemos dirba 30 ar daugiau metų, skaičiuoja S. Šliaupa. Profesoriaus teigimu, geoterminÄ— energija – atsinaujinantis išteklius, tad šia mažiausiai gamtÄ… teršiančia žemÄ—s šiluma galima amžiams pakeisti kitus šilumos energijos šaltinius.

Ką būtina apskaičiuoti?

V. Sidzikausko teigimu, nors geoterminis daugiabučių šildymas yra tikrai perspektyvus ir kur kas konkurencingesnis už dabartinį centralizuotÄ… šilumos tiekimÄ…, labai svarbu tiksliai įvertinti, ar investicijos į geoterminio šildymo sistemÄ… bus efektyvios ir atsipirks, atrasti patikimÄ… technikÄ… ir jÄ… įrengiančius specialistus.

„Lietuvoje šildymo sektorius yra labai didelis, jam reikia daug patikimos technikos. Šiandien galima atrasti ir technikos veikimu patenkintų vartotojų, ir besiskundžiančių nesklandumais. Taip gali nutikti dÄ—l to, kad įvairiose pasaulio dalyse sukomplektuota technika gali bÅ«ti pateikiama su labai atsakingų gamintojų etiketÄ—mis, nors iš tiesų tÄ—ra subproduktas. Tačiau, jei valstybÄ— nusprÄ™stų, kad geoterminÄ—s šilumos vartojimÄ… reikia skatinti, šiÄ… problemÄ… įveikti bÅ«tų lengviau“, – teigia V. Sidzikauskas.

Taip pat, anot V. Sidzikausko, labai svarbu apskaičiuoti, kiek galima investuoti į reikalingÄ… technikÄ…, kad ši atsipirktų. Pigiausia yra įrengti sekliosios geotermijos sistemÄ…, tačiau ji tinkama tik individualiems gyvenamiesiems namams ar nemažai žemÄ—s aplink pastatus turintiems kitokios paskirties pastatams. Be to, paspaudus didesniam šaltukui, ji gali bÅ«ti nepakankamai efektyvi.

„Namus šildyti pradedame tada, kai oro temperatÅ«ra nukrinta iki 10 laipsnių šilumos. Kad namuose bÅ«tų šilta esant tokiai temperatÅ«rai, didelÄ—s šildymo sistemos galios nereikia, tačiau kai atšÄ…la iki 20–30 laipsnių, reikia kur kas didesnio galingumo. 30 laipsnių šalčio temperatÅ«ros keletÄ… metų gali ir nebÅ«ti, tačiau jei investuojame į sistemÄ…, kurios galios pakaktų sušildyti namus, lauke esant tokiai žemai temperatÅ«rai, sistema pasidaro nekonkurencinga ir per brangi“, – kalba V. Sidzikauskas.

Energetikos eksperto teigimu, daugelis geoterminio šildymo sistemų yra pritaikytos 15 laipsnių šalčio lauko temperatÅ«rai. Esant tokiai lauko temperatÅ«rai jos yra labai efektyvios, o kai lauko temperatÅ«ra krenta žemiau, reikalingas papildomas šilumos šaltinis. Individualiuose namuose, kur yra įrengta geoterminio šildymo sistema, neretai esama ir modernių židinių, biokuro krosnelių, kurios padeda pasišildyti esant dideliems šalčiams.

Tačiau atradus patikimÄ… technikÄ… ir specialistus, išsprendus investicijų atsiperkamumo klausimÄ… bei galimas šilumos alternatyvas esant dideliems speigams, V. Sidzikausko teigimu, dar labai svarbu įvertinti elektros kainas.

„Kalbama, kad 1 kWh elektros energijos gali pagaminti iki 4 kWh šiluminÄ—s energijos. Tai net ir išsprendus visus kitus klausimus, išlieka vienas – kiek kainuos elektra? Jei dabar ji kainuoja apie 60 ct, tai reiškia, kad 1 kWh šilumos kainuos 15 ct. Centrinis šildymas šiandien kainuoja apie 25 ct/kWh, taigi atpiginame savo namų šildymÄ… apie 10 ct. Bet reikia kalbÄ—ti apie dideles investicijas ir pasverti, ar tie sutaupyti 10 ct atsiperka“, – sako V. Sidzikauskas. 

Lietuvos daugiabučių suvartojamos šilumos kiekis ir vidutinÄ—s kainos. Lietuvos šilumos tiekÄ—jų asociacijos duomenys    Vilija AndrulevičiÅ«tÄ—, LRT.lt