Vaikų gynimo diena – proga pamąstyti, ar viską dėl jų padarei

01/06/2015

Birželio 1-ąją minėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Jos metu linksmai klegėjo šventiniai renginiai, linkėjimai vaikučiams, saldžios vaišės. Netrūko ir kai kurių suaugusiųjų savigyros apie jų meilę, rūpestį, pasiaukojimą jaunajai kartai. Deja, tokių „auksaburnių“ dėmesio, rūpesčio vaikais kitomis 364 metų dienomis rezultatai toli gražu nedžiugina.

 

 Rūpindamiesi tik žodžiais, tvirto senstančios visuomenės ramsčio neišauginsime

Pasak pediatrų, demografinė Lietuvos padėtis nedžiugina: vaikų iki 18 metų per 2005–2013 m. sumažėjo apie 200 tūkst. Tačiau, net mažėjant vaikų skaičiui, mažųjų pacientų srautai į ligoninių priėmimo skyrius išaugo beveik keturis kartus.

Taip pat medikai pastebi, kad daugiausia vaikų Lietuvoje miršta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Tai galėtų pasikeisti, išmokus tinkamai suteikti pagalbą įvykio vietoje ir kuo greičiau traumą patyrusį vaiką atvežus į vaikų ligoninę.

Viso to išmokus ir įsisavinus pagal tarptautinius standartus, Lietuvoje būtų galima nuo mirties apsaugoti apie 70 proc. sunkiai sužalotų vaikų.

„Šventiniai“ Lietuvos statistikos departamento skaičiai

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 524,5 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, berniukų 13,5 tūkst. daugiau negu mergaičių. Vaikai 2015 m. pradžioje sudarė 18 proc. visų šalies gyventojų.

Europos Sąjungoje 2014 m. pradžioje vaikai iki 18 metų amžiaus sudarė 18,8 proc. visų gyventojų. Didžiausią gyventojų dalį vaikai sudarė Airijoje (25,9 proc.), Prancūzijoje (22,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21,2 proc.) ir Danijoje (20,9 proc.), o mažiausią - Vokietijoje (16,1 proc.), Bulgarijoje (16,3 proc.) ir Italijoje ( 16,7 proc.).

Pernai Lietuvoje gimė 484 (1,6 proc.) kūdikiais daugiau nei 2013 m. - iš viso 30,4 tūkst., iš jų - 338 dvynukų poros, o 5 šeimos susilaukė trynukų. Pirmagimiai sudarė beveik pusę (47,7 proc.) visų gimusiųjų, antragimiai - 37 proc., trečiais vaikais šeimoje gimusieji - 10,7 proc., ketvirtaisiais ir paskesniaisiais - 4,6 proc.

Pernai šalyje gimusioms mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami Emilijos, Viltės, Austėjos ir Gabijos vardai, o berniukams - Mato, Luko, Nojaus ir Dominyko.

2014-2015 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 344,7 tūkst. mokinių, arba 13 tūkst. (3,6 proc.) mažiau nei 2013-2014 mokslo metais. Per metus 1-4 klasėse mokinių sumažėjo 77 mokiniais (0,1 proc.), 5-10 klasėse - 8,3 tūkst. (4 proc.), 11-12 klasėse - 4,5 tūkst. (7 proc.). Bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose - priešingai. 2014 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 113,7 tūkst. vaikų, arba 3,5 tūkst. (3,2 proc.) daugiau nei 2013 m.

2014 m. 94,2 tūkst. mokinių lankė neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas - menų, muzikos, sporto ir kt. Populiariausios buvo muzikos (33 proc. visų lankančių neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas) ir sporto (31 proc.) mokyklos, taip pat dailės (12 proc.) ir choreografijos (7 proc.).

2014 m. 910-yje vaikų vasaros stovyklų poilsiavo 38,2 tūkst. vaikų ir dirbo 5 tūkst. darbuotojų. Prieš penkerius metus vaikų stovyklų skaičius viršijo tūkstantį, o 2007 m. jų buvo beveik 3 tūkst.

2013 m. vidutinės namų ūkių su vaikais disponuojamosios pajamos buvo 281 EUR vienam asmeniui per mėn. Sunkiausiai verčiasi šeimos, kuriose gyvena du suaugę su trimis ar daugiau vaikų. Tokio namų ūkio vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį vienam asmeniui 2013 m. sudarė 168 EUR. Šeimose, kur vienas suaugęs augina vieną ar daugiau vaikų, vienam asmeniui tenka 251 EUR. Dviem suaugusiesiems su vienu vaiku tenka po 325 EUR per mėnesį.

Mažėja vaikų, augančių globos įstaigose. 2014 m. pabaigoje jose gyveno 4,1 tūkst. vaikų (įskaitant vyresnius nei 18 metų amžiaus bei vaikus ir jaunuolius su negalia). Prieš dešimtmetį šis skaičius buvo 6 tūkst. 2014 m. 5,7 tūkst. vaikų buvo globojami šeimose (225 vaikais, arba 3,8 proc., mažiau nei 2013 m.), 457 vaikai - šeimynose (26 vaikais, arba 6,1 proc. daugiau nei 2013 m.). Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 88 vaikus (19 mažiau nei 2013 m.), užsienio piliečiai - 78.

Pernai sumažėjo smurto atvejų prieš vaikus skaičius. Miestų ir rajonų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai (VTAS) kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus. VTAS duomenimis, 2014 m. užfiksuoti 1238 atvejai, kurių metu iš viso nukentėjo 1192 vaikai, tai 216 pranešimų, arba 15 proc., mažiau nei 2013 m. Pusė (50,2 proc.) nuskriaustų vaikų patyrė fizinį, 44,2 proc. - psichologinį, 5,6 proc. - seksualinį smurtą.

Vaikai tapo „kietesni“, tėvai kitokie, nei jų tėvai

„Šiuolaikiniai, nepriklausomoje Lietuvoje vaikai, yra visiškai kitokie, negu buvo jų tėvai. Jau nėra tokio spaudimo, galbūt tėvai jau kitaip žiūri į vaikus. Ir vaikai savarankiškesni. Yra įvairių atvejų. Vaikai bėga iš namų, o tada jaučiasi kietesni tarp kitų vaikų“, - teigė Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja.

Pasak direktorės, be žinios daugiausia vaikų dingsta iš asocialių šeimų ir globos namų. Būna, globos namai ne iš karto ir praneša policijai, kad vaikas pabėgo, nes nenori skandalo, nenori gauti blogų atsiliepimų, nori išvengti nemalonumų, kaip ir visada būna valdiškuose namuose. O asocialiose šeimose augančių vaikų tėvai net nepastebi, kad vaikas dingo, neblaivūs tėvai tvirtina, kad neturi tokio vaiko.

Europoje kasmet be žinios dingsta apie milijoną vaikų. Lietuvoje šiemet yra pirmi metai nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai daugiau negu 60 procentų visų dingusių žmonių skaičiaus sudaro nepilnamečiai.

Ieškodami dingusių vaikų, artimieji dažnai susiduria su biurokratija. Visur pilna stabdžių. Gali kreiptis į policiją, ambasadas, apeiti visas institucijas ir nieko negauti. Gerai, kad yra numeris 116 000, kuriuo gali skambinti ir tėvai, ir vaikai. Tai tinklas, veikiantis visoje Europoje. Į šią liniją gali skambinti ne tik tėvai, bet ir kaimynai, artimieji, patys paklydę ar kitaip pasimetę vaikai, o į policiją įstatymų numatyta tvarka gali kreiptis tik tėvai, įstatyminiai globėjai.

Nebus pareigos, neliks ir Lietuvos

Ar tai neverčia bent vaikų gynimo dieną rimtai susimąstyti? Mes juk neturime tiek daug mažųjų Lietuvos piliečių, kad galėtume taip elgtis. Galiausiai visi turi pareigas. Yra tėvų, yra mokytojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigos, o kokios yra vaikų pareigos? Kodėl nėra jokių taisyklių ir vaikams būtinų laikytis pareigų?

 Ar vaikai neturėtų būti griežčiau ir sąžiningiau prižiūrimi, saugomi, kad nebūtų tiek daug problemų Lietuvoje? Ar vaikų priežiūra, apsauga, pagalba jiems neturi būti kompleksinė? Ar nuošalėje neturėtų nelikti ne tik tėvai, bet ir Vidaus reikalų ministerija, ir Socialinės apsaugos ministerija, ir Švietimo ir mokslo ministerija?

 Bet Lietuva yra Lietuva – joje net ilgalaikė vaikų saugumo strategija nesukurta. Užuot vaikus saugojus ir puoselėjus, tik skaičiuojama, kad po penkiasdešimties metų Lietuvos apskritai neliks...

Šarūnas PREIKŠAS,

europlius.com