Mirė Prancūzijos kino ir teatro režisierius Patrice'as Chereau

08/10/2013

Paryžius, spalio 8 d. (AFP-BNS). Iškilus PrancÅ«zijos teatro, operos ir kino režisierius Patrice'as Chereau (Patrisas Šero), tarp kurio darbų - 1994 metų kostiuminÄ— drama "KaralienÄ— Margo" (La Reine Margot) ir 1976 metų kompozitoriaus Richardo Wagnerio (Richardo Vagnerio) operos ciklo "Nibelungo žiedas" (Der Ring des Nibelungen) pastatymas, mirÄ—, bÅ«damas 68 metų.

"Jis buvo nepaprastais gyvybingas iki pat galo", - sakė agentūros "Artmedia", kuri atstovavo P.Chereau, direktorė Elisabeth Tanner (Elizabet Taner), patvirtinusi, kad režisierius mirė po ilgos ligos.

P.Chereau sukÅ«rÄ— dešimt filmų, tarp jų "Oskarui" nominuotÄ… ir Kanų festivalio žiuri apdovanojimÄ… pelniusiÄ… "KaralienÄ™ Margo", taip pat filmÄ… "Intymumas" (Intimacy), kuriam 2001 metų Berlyno kino festivalyje atiteko "Auksinio lokio" apdovanojimas.

Jis laikomas vienu iš PrancÅ«zijos teatro grandų, tačiau už savo šalies ribų išgarsÄ—jo, kai 1976 metais režisavo "Nibelungo žiedo" ciklÄ… Bairoito operos festivalyje Vokietijoje.

Tame pastatyme, kuris buvo rodomas 1976-1980 metais, P.Chereau pateikÄ— prieštaringai vertinamÄ… R.Wagnerio epinių operų interpretacijÄ…, perkeldamas jos veiksmÄ… į pramonÄ—s amžių.

Tas pastatymas dabar laikomas proveržiu operos scenoje.

P.Chereau paskutiniu pastatymu tapo Richardo Strausso (Richardo Štrauso) opera "Elektra", kuri liepÄ… buvo parodyta Provanso Ekso muzikos festivalyje ir buvo pasveikinta atsistojusių žiÅ«rovų ovacijomis.

PrancÅ«zijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) pranešime sakoma: "KultÅ«ros pasaulis gedi, o PrancÅ«zija neteko menininko ... kuris yra jos pasididžiavimas visame pasaulyje."

1944 lapkričio 2-Ä…jÄ… vakarų PrancÅ«zijos kaime LezinjÄ— menininkų šeimoje gimÄ™s P.Chereau užaugo Paryžiuje.

Jau paauglystėje tapęs dideliu kino gerbėju, vidurinėje mokykloje jis atrado teatrą. Būdamas 22 metų, jis tapo savo pirmojo teatro, įsikūrusio Paryžiaus priemiestyje, direktoriumi.

BÅ«damas vienas iš labiausiai įvairiapusių savo kartos režisierių, P.Chereau niekada nesiliovÄ— ieškojÄ™s, jungÄ™s įvairias vaizduojamojo meno formas ir netgi kai kada pats tapdavo aktoriumi.

"Persijungti iš vieno raiškos bÅ«do į kitÄ… man yra bÅ«tinybÄ—", - sakÄ— jis.

Be darbo kine ir operoje, jis taip pat aktyviai dirbo teatre. Jis netgi buvo išvykÄ™s į DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ… statyti vaidinimo Londono teatre "Young Vic" 2010 metais.

P.Chereau taip pat neslėpė savo politinių pažiūrų.

1962 metais jis dalyvavo demonstracijose prieš PrancÅ«zijos karÄ… Alžyre, o 1979-aisiais išreiškÄ— palaikymÄ… tuometÄ—s komunistinÄ—s ÄŒekoslovakijos disidentui Vaclavui Havelui Prahoje. 1994 metais jis rodÄ— "KaralienÄ™ Margo" Sarajeve per brutaliÄ… apsiaustį.

2000-aisiais, kai kraštutiniai dešinieji prisidÄ—jo prie Austrijos koalicinÄ—s vyriausybÄ—s, jis boikotavo Zalzburgo muzikos ir dramos festivalyje.

P.Chereau sakÄ— norintis "pasakoti didingas istorijas arba bauginančias pasakas", tačiau labiausiai - atskleisti slaptus ryšius tarp meno ir intymiausių žmogaus emocijų.

Savo filme "Intymumas", sukurtame pagal Hanifo Kureishi (Hanifo Kureišio) romanÄ…, P.Chereau ryžosi parodyti daug nuogo kÅ«no ir atvirų oralinio sekso scenų, pasakodamas seksualinÄ—s manijos istorijÄ….

Šis filmas sulaukÄ— prieštaringų vertinimų, bet pats P.Chereau sakÄ—: "Jis nÄ—ra panašus į pornografinį filmÄ…, kai kada visiškai neerotiškas, tačiau gražus, nes toks yra gyvenimas."

 

Naujienų agentÅ«ros BNS informacijÄ… atgaminti visuomenÄ—s informavimo priemonÄ—se bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.