Keičiasi vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų normos

26/07/2016

Ugdymo įstaigose keičiamos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos galiojusios net 17 metų, teisÄ—s aktas laukia greito patvirtinimo. KalbamÄ—s su Sveikatos apsaugos ministerijos VisuomenÄ—s sveikatos priežiÅ«ros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedÄ—ju, Almantu Kranausku, ir Sveikatai palankaus maisto technologe, VÅ¡Ä® „Sveikatai palankus” įkÅ«rÄ—ja, Raminta BoguÅ¡iene. 

Kokie pagrindiniai pasikeitimai lyginant su šiuo metu galiojančiu teisės aktu? Kodėl Jūsų manymu jie būtini?

A. Kranauskas: Ankstesnės rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos buvo priimtos dar praeitame šimtmetyje, todėl šiandien yra kažkiek moraliai pasenę. Per tą laiką priimta įvairių strateginių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos ir Lietuvos dokumentų, įpareigojančių koreguoti gyventojų mitybą, atsižvelgiant į besikeičiančią šalyse sveikatos būklę. Taip pat susiformavo kai kurie nauji Europos šalims aktualių rodmenų išraiškos būdai, todėl korekcijas priėmėme ir mes, kad tiek normavimo, tiek stebėsenos duomenys būtų visiems suprantami ir palyginami tarp šalių. Kaip modelis naujų Lietuvos rekomenduojamų mitybos normų sukūrimui buvo giminingiausių ir sveikiausių, pasižyminčių didžiausiu technologiniu patikimumu, Šiaurės šalių rodikliai. Atliktos tik tam tikros korekcijos adaptuojant juos Lietuvai.

R. BoguÅ¡ienÄ—: Å is teisÄ—s aktas ilgai lauktas, nes jis teigiama linkme pakeis vaikų maitinimÄ… ugdymo įstaigose. Atsižvelgiant į didÄ—jantį vaikų antsvorį ir nutukimÄ…, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal/d. kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1-3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4-6 m. – 1500 kcal. Žinoma, namuose kalorijų nepradÄ—sime kas kartÄ… skaičiuoti, taip pat ir nerekomenduoju tai daryti, tiesiog mityba turi bÅ«ti – sveikatai palanki. Å is teisÄ—s aktas svarbus organizuojant vaikų maitinimÄ… ugdymo įstaigose. Å ių pokyčių pasekoje, tikiuosi, kad iÅ¡nyks batonai prie kiekvieno patiekalo, riebÅ«s padažai, kurie buvo naudojami tam, kad pasiekti reikiamÄ… kalorijų kiekį. Rekomenduojamas paros energijos kiekis neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo ir Å¡iame teisÄ—s akte tai susieta, ypač aktualu suaugusiųjų mitybos planavimui.

Šiuo metu galiojantis teisės aktas sukurtas prieš 17 metų, kas per šį laikotarpį pasikeitė mityboje, kad reikėjo sumažinti paros energijos kiekį ir įvesti kitus pakeitimus?

A. Kranauskas: Per tÄ… laikÄ… padidÄ—jo gyventojų antsvoris ir nutukimas, sergamumas vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis su mityba susijusiomis ligomis. Bet svarbiausia, stipriai pasikeitÄ— žmonių gyvensena, fizinis aktyvumas, mitybos poreikiai ir produktų pasiÅ«la. Taip maitintis, kaip prieÅ¡ 17 metų, mes jau nebegalime, nes jau negyvename taip, kaip gyvenome prieÅ¡ 17 metų. 

R. BoguÅ¡ienÄ—: Tyrimai rodo, kad Å¡io laikmečio žmogus suvartoja daugiau maisto nei reikia, to pasekoje gauna daugiau kalorijų nei iÅ¡eikvoja. Dabar prekybos centrai mÅ«sų kiemuose, tuo tarpu anksčiau auginome daug maisto produktų patys. Taip fizinis aktyvus sulÄ—tÄ—jo, suvalgoma daugiau menkaverčio maisto, o organizmas yra vertingų maistinių medžiagų bado režime. Ne iÅ¡imtis ir vaikai. Å iuo metu namų Å«kiuose didesnis pasirinkimas ir daugiau suvalgoma saldumynų, stipriai perdirbto maisto, iÅ¡geriama gazuotų gÄ—rimų. TodÄ—l džiugu, kad ugdymo įstaigose vaikai valgo ne tik reguliariai, tuo pačiu metu, bet maitinimas turi atitikti griežtus reikalavimus, kurie, po Å¡ių normų įteisinimo, bus dar arčiau vaikams sveikatai palankesnio maitinimo. VÅ¡Ä® „Sveikatai palankus“ Å¡iais metais pradeda pilotinį projektÄ… „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurio tikslas atkleisti visuomenei, atsakingoms institucijoms daugiau aktualijų susijusių su vaikų maitinimu ir inicijuosime realius pokyčius Å¡ioje srityje. 

Ar vaikų maitinime bus kontroliuojama ne tik angliavandenių kiekis, bet ir iÅ¡skirtinai cukrų kiekis neturÄ—s virÅ¡yti 10 proc.? Tai bendras cukrų kiekis maisto produktuose / patiekaluose – pridÄ—tinis cukrus ir natÅ«raliai esantis cukrus?

A. Kranauskas: Šiuolaikiniai vaikai linkę daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, televizoriaus ar mobilaus telefono, vartoti saldesnius maisto produktus ir gėrimus. Gamintojai taip pat piktnaudžiauja dideliais cukraus kiekiais maisto produktuose. Angliavandeniai yra galingiausias ir greičiausiai realizuojamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių. Manome, kad subalansuota vaikų mityba ugdymo įstaigose bus stipri pagalba ir tėvams, kuriems dažnai pritrūksta žinių ar laiko pasirūpinti visaverte vaiko mityba.

R. Bogušienė: Tikimės, kad sudarant ir derinant valgiaraščius bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai ugdymo įstaigose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną galime užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Tik klausimas, ar tai neturės įtakos šviežių vaisių mažesniam vartojimui?! Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio rafinuoto cukraus kiekis produktuose.
Įtrauktos šiame teisės akte skaidulinių medžiagų suvartojimo rekomendacijos. Ar vaikų maitinime, tai bus kontroliuojama derinant valgiaraščius ar išliks rekomendacinio pobūdžio?

A. Kranauskas: Skaidulinės medžiagos labai svarbios nutukimo, vėžio ir širdies ligų profilaktikos prasme. Anksčiau šios medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl gyventojai, o ypač vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos. Dabar šių medžiagų kiekis nustatytas pagal mokslinius šaltinius ir bus vertinamas vaikų kolektyvų valgiaraščiuose bei kontroliuojamas maiste.

R. BoguÅ¡ienÄ—: Pagal naujÄ…jį teisÄ—s aktÄ…, vaikai nuo 1 metų amžiaus turÄ—tų gauti 8-12,5 g/ 1000 kcal energijos. Su metais Å¡is skaičius turi didÄ—ti ir paauglystÄ—je pasiekti suaugusiems rekomenduojamÄ… paros normÄ… – 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos. Vaikai turÄ—tų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrÅ«džių produktų, sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nÄ—ra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidÄ—s prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų.

Vaikų maitinime vartojama daug sočiųjų riebalų, ar tai bus kontroliuojama, kad neviršytų 10 proc.?

A. Kranauskas: Nustatytas riebalų kiekis atitinka PSO normas. Sotieji riebalai – tai sviestas, laÅ¡iniai, riebios deÅ¡ros, riebÅ«s pieno produktai ir pan. Riebiai maitintis yra nelabai geras lietuviÅ¡kas ypatumas. Nors kai kas bando tai teisinti sakydami, kad „mÅ«sų protÄ—viai taip valgÄ—...“, tačiau nereikia pamirÅ¡ti, kad mÅ«sų protÄ—viai dirbo ir judÄ—jo ne tiek kiek mes. Sotieji riebalai yra pagrindinÄ— aukÅ¡to mirtingumo nuo kraujagyslių ligų Lietuvoje priežastis. Vaikų maiste jų kiekis bus kontroliuojamas, kad iÅ¡saugoti vaikų sveikatÄ… ir sumažinti ligų rizikÄ… suaugus.

R. Bogušienė: Klausimas kyla kaip tai bus kontroliuojama, nes derinant valgiaraščius matomas bendras riebalų kiekis, o išskirtinai sočiųjų riebalų kiekis nėra išskiriamas. Bendrai vertinant valgiaraščius, už kuriuos atsakinga VMVT, nėra tikrinamos technologinės kortelės, vertinama pagal patiekalo pavadinimą ir maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius). Todėl, mano manymu, turi keistis valgiaraščių tvirtinimo tvarka, kad naujame teisės akte nurodytos rekomendacijos būtų įgyvendinamos.

Ä®traukta rekomendacija vaikams nevartoti transizomerų, ar tai bus kontroliuojama pagal “iÅ¡ dalies hidrintų” riebalų draudimus maisto produktuose, ar planuojama imtis papildomų tyrimų pagamintiems patiekalams?

A. Kranauskas: Europos SÄ…jungoje dabar labai populiarus Å¡Å«kis „Europa be transriebalų!” Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ visų produktų siekiama paÅ¡alinti kancerogeninius ir aterogeninius transriebalus, kurie yra svarbi vėžio, infarktų ir insultų atsiradimo priežastis. Kai kurioms Å¡alims tai sÄ—kmingai pavyko, sumažinus transriebalų kiekį gyventojų maiste. Tai padarius, Å¡iose Å¡alyse atitinkamai pradÄ—jo mažėti ir minÄ—tų susirgimų bei mirčių skaičius. Transriebalų kiekis pagrinde bus kontroliuojamas maisto gaminimo metu, tačiau bus atliekama ir produktų tyrimų.

R. BoguÅ¡ienÄ—: Transriebalai yra ne tik rafinuotuose (skystos ir kietos formos) riebaluose, bet jų natÅ«raliai nedideliais kiekiais yra mÄ—soje, piene. Iki Å¡iol buvo uždrausti „iÅ¡ dalies hidrinti” riebalai vaikų maitinime, kuriuose, kaip teigiama, susidaro didžiausias transriebalų kiekis. Tačiau tiriant pagamintus patiekalus gausime daugiau teigiamų rezultatų, nes transriebalų kiekis gali didÄ—ti priklausomai nuo terminio apdorojimo temperatÅ«ros ir laiko. Tikiuosi, kad Å¡is reikalavimas taip pat įtakos nerafinuotų aliejų naudojimÄ… vaikų maitinime. 

Druskos kiekis, kuris nurodytas kaip rekomenduojamas vartoti vaikams iki 2 metų ne daugiau kaip 2 g per 1000 kcal, iki 10 metų 3-4 g per parą, o vaikų maitinime nurodyta 1 g/100 gramų produkto, ar sudarant valgiaraščius bus kontroliuojamas bendras druskos kiekis suvartojamas per dieną ugdymo įstaigoje?

A. Kranauskas: Valgiaraščiuose bei patiekaluose bus atidžiai stebimas druskos kiekis. Be to, planuojame atlikti druskos kiekio tyrimą vaikų organizmuose, tirdami natrio kiekį išsiskiriantį su šlapimu. Bendrai žvelgiant, Lietuvos gyventojai druskos suvartoja vos ne dvigubai daugiau nei reikia. Tai sąlygoja didelį hipertenzijos, įskaitant visas komplikacijas, paplitimą. Pratintis vartoti mažiau druskos reikia jau nuo mažens.

R. BoguÅ¡ienÄ—: Pasikartosiu, derinant valgiaraščius nÄ—ra vertinamos technologinÄ—s kortelÄ—s, vertinami tik valgiaraščiai, kuriuose nesimato druskos kiekis, todÄ—l valgiaraščių tvirtinimo tvarka taip pat turi keistis norint apskaičiuoti bendrÄ… suvartojamÄ… druskos kiekį bÅ«tina vertinti tai ir derinant valgiaraščius. Reikia nepamirÅ¡ti, kad papildomas sÅ«dymas yra viena, o natÅ«raliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dÄ—mesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos. Vartodami maisto produktus su daug druskos realiai ir nepatariame tikro maisto skonio malonumo. 

Pateiktos vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos, ar jos išliks tik rekomendacinio pobūdžio, nebus skaičiuojamos derinant valgiaraščius?

A. Kranauskas: Žinoma, idealu būtų šių maistinių medžiagų kiekį įvertinti ir valgiaraščiuose, tačiau tai yra techniškai sunku, todėl toks vertinimas bus atliekamas pasirinktinai. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad griežčiau bus kontroliuojamas uždaro tipo kolektyvų, kuriuose vaikai praleidžia visą parą, maitinimas. Kituose kolektyvuose toks tikslumas nėra būtinas, nes vaikai dalinai maitinasi namuose.

R. BoguÅ¡ienÄ—: Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudÄ—tinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu Å¡viežias ir sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sÄ—klas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atliktų tarsi maisto praturtinimo funkcijÄ… – vaikų organizmai gautų visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereiktų skaičiuoti. Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto – manų koÅ¡ių, gausybÄ—s bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turÄ—tų efektÄ…. Patiekalai kaip ir nesikartoja, bet maisto produktų grupÄ— dažnu atveju iÅ¡lieka ta pati. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi bÅ«ti ruoÅ¡iami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Negali bÅ«ti prikepÄ™, pridegÄ™ ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolÄ—, kurio metu turi bÅ«ti iÅ¡laikoma maistinÄ— patiekalo vertÄ— ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Rekomenduojama pradÄ—ti valgiaraščius keisti įvertinant patiekalų sezoniÅ¡kumÄ… t.y. sudarinÄ—ti sezoninius valgiaraščius.

Å iai dienai valgiaraščių derinimas yra teorinis, o realiai kokius patiekalus virÄ—jos pagamina ir gauna vaikai kiekvieno valgymo metu – kita. TodÄ—l iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“ atskleis ne tik patiekalų technologines korteles, gaunamas žaliavas, bet parodysime visuomenei realius vaikų valgomus patiekalus. Taip pat vykdysime visos ugdymo įstaigos bendruomenÄ—s edukacijÄ… ir inicijuosime vieningos vaikų sveikatai palankios mitybos ugdymo programos sukÅ«rimÄ…. Juk vaikai turi bÅ«ti ugdomi nuo pat mažens ne tik pieÅ¡ti, dainuoti, bet ir iÅ¡saugoti sveikatÄ…, o teisinga mityba – viena iÅ¡ pagrindinių sÄ…lygų.

Nuoroda į teisÄ—s aktÄ…:                                                                                                                

(https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6a97c4511d0211e6acbed8d454428fb7?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=728fd83c-21e0-4f94-962b-7ddd3ce40147).

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ siekia vaikų maitinimo teigiamų pokyčių ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų Å«kiuose. Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenÄ— „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetetinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.

ParengÄ—: VÅ¡Ä® „Sveikatai palankus“ direktorÄ—, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo bÅ«do propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologÄ— Raminta BoguÅ¡ienÄ—